„Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę, kuri yra vienas žaliosios transformacijos pagrindų ir nustatė nacionalinius tikslus iki 2030 ir 2050 metų bei klimato neutralumo scenarijus atskiriems sektoriams.
Šis ir būsimi Vyriausybės sprendimai, susiję atsinaujinančia energetika, transporto atnaujinimu, saugomų teritorijų plėtra rodo, kad Lietuvos ir ES žaliojo kurso ambicijos sutampa“, – sakė premjerė.
Lietuva yra viena daugiausiai CO2 išmetimą sumažinusių ES šalių – 57 proc., palyginti su 1990 m. Derybose Europos Sąjungos lygiu dėl naštos pasidalinimo turi būti įvertinta ES šalių specifika ir pastangos mažinant taršą. BVP vienam gyventojui principas atspindėtų šalių galimybes prisidėti prie naujų įsipareigojimų įgyvendinimo.
Tačiau, siūlomas kaštų efektyvumo principas sąlygotų didesnius įsipareigojimus toms valstybėms, kurios turi didžiausius socialinius ir ekonominius iššūkius, todėl siūlome šio principo atsisakyti.
Pasak premjerės, Lietuva linkusi pritarti apyvartinių taršos leidimų sistemos išplėtimui, įtraukiant aviaciją ir jūrinį transportą.
Tačiau dėl kelių transporto ir statybos sektorių įtraukimo manome, kad atsižvelgiant į mažiausias pajamas gaunančių žmonių skirtumus tarp ES šalių, šiame etape ES nėra pasiruošusi taikyti vienodo dydžio taršos įkainių transportui ir ypač daugiabučiams.
Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijas, turime aktyviai dalyvauti būsimose derybose dėl ES šalims skiriamų kvotų.
Lietuva palaiko būsimąją ES miškų strategiją, kuri prisidės prie tvaraus miškų valdymo įgyvendinimo tęstinumo, tačiau turi būti rastas balansas tarp ES ir nacionalinių valstybių kompetencijos miškų sektoriuje.
Europai pereinant prie mažiau taršios energijos naudojimo, svarbu ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti tvarų visų rūšių bioenergijos naudojimą.
Susitikime pabrėžta, jog Lietuva dėkinga už ES paramą stabdant nesaugios Astravo AE eksploatavimą.
„Pritariame Anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmui. Svarbu šį mechanizmą taikyti elektros energijos importui iš trečiųjų šalių, kurios nesilaiko aukščiausių tarptautinių aplinkos ir branduolinės saugos standartų.
Taip bus apsaugoti visos ES interesai. Manome, kad ES, jos įmonės, finansinės institucijos neturėtų prisidėti prie Baltarusijos režimo „valstybinių“ projektų finansavimo ir garantijų jiems išdavimo“ – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
