Jei Neringos meras Darius Jasaitis dabar po miestą dažniausiai važinėja „Vespa“ motoroleriu, netrukus jis žada vairuoti tik ekologišką transporto priemonę, mat, paskatintas buriuotojų, ilgiausias Lietuvos miestas žada tapti visiškai žalias.
Parnidžio kopa Nidoje, Raganų kalnas Juodkrantėje, aukštos geltonos pajūrio kopos, šimtamečiai pušynai, vietinių nameliai raudonų čerpių stogais – Neringoje atsigauna akys ir siela. Tačiau gražiausias šalies kurortas dūsta nuo anglies dioksido (CO2), o jo administracinis centras Nida vasarą tampa didele automobilių stovėjimo aikštele.
Kasmet baigiantis vasarai į Nidą atplaukiantys buriuotojai čia varžosi Lietuvoje garsiausioje „Kuršių marių regatoje“ (KMR), kuri šiemet vyko 54 kartą.
Vyrai ir moterys vėjo nugairintais ir saulės nutamsintais veidais 2019-aisiais pasiūlė tarti „NE plastiko bangai“ ir ėmėsi mažinti vienkartinio plastiko vartojimą Neringoje, o vėliau – ir visoje Lietuvoje, nors iki to reikalaujančios Europos Sąjungos direktyvos įsigaliojimo buvo likę dar pora metų.
Šiemet Lietuvos buriuotojai pasisiūlė atpirkti Neringai padarytą žalą dėl per KMR į aplinką išmesto CO2 ir pastatyti saulės elektrines, kurios leistų apšviesti Nidos uostą naudojant vien saulės energiją. Tačiau šią idėją pakeitė dar ambicingesnis tikslas, kuriam, paskatinta buriuotojų, ryžosi Neringa.
„Iki 2030 metų ketiname tapti žaliąja savivaldybe“, – patikino D.Jasaitis.
– Su Lietuvos buriuotojų sąjunga pasirašėte ketinimų protokolą ir bendromis pastangomis sieksite, kad iki 2030 m. Neringa taptų savivaldybe be CO2. Buriuotojai neleidžia apkerpėti? – naujienų portalas lrytas.lt paklausė D.Jasaičio.
– Buriuotojams esame be galo dėkingi. Tai jie prieš kelerius metus pradėjo iniciatyvą „NE plastiko bangai“ ir savo ryšiais sugebėjo pasiekti, kad iš prekybos centro mūsų mieste asortimento būtų visiškai išimtas plastikas. Iki tol niekam nebuvo pavykę to padaryti. Vienkartinio plastiko vartojimą draudžianti ES direktyva įsigalioja tik dabar, o pas mus prekyboje vienkartinio plastiko nebuvo jau pernai.
Apie šią iniciatyvą išgirdusios Neringos kavinės irgi prisidėjo išimdamos plastikinius ir pradėjusios naudoti bambukinius arba kitokius visiškai suyrančius vienkartinius indus.
Joniškio savivaldybė savo taryboje dar anksčiau patvirtino buriuotojų idėją atsisakyti vienkartinio plastiko ir už tai net buvo apdovanota „Auksine Krivūle“. Bet mes džiaugiamės, kad ekologinių idėjų banga nusirito per visą Lietuvą. Visos savivaldybės pradėjo kalbėti apie tai, kad reikia mažinti poveikį aplinkai. Vienos uždraudė fejerverkus, kitos – dar ką nors.
Tos buriuotojų idėjos buvo lyg spyris į užpakalį, kad darykime patys, nelaukime, kol ES privers ko nors imtis. Patys būkime pavyzdys, kad mums rūpi gamta.
Pasiūlymas atsisakyti Neringoje CO2 irgi nuskambėjo iš buriuotojų lūpų. Pirminė jų idėja buvo paprastesnė: iki tam tikros datos padaryti taip, kad Nidos uostas būtų visiškai ekologiškas. Bet diskutuojant išsirutuliojo kita idėja – iki 2030 metų visą Neringą padaryti žaliąja savivaldybe.
Dažnai girdžiu, kad Neringos savivaldybė yra beveidė: nežino, kokių turistų nori, nežino to, nežino ano. Na, štai, vieną veidą pagaliau rodome. Mes norime būti žalioji savivaldybė. Tokia, kurioje būtų visiškai neišmetamas CO2. Su visais iš to išplaukiančiais sunkumais ir privalumas.
Buriuotojai tą idėją pasiūlė ir mes be galo džiaugiamės. Buriuodami pasaulio vandenyse jie susirenka ir mums pasiūlo pačias geriausias idėjas, nes jie mato, kokie kurortai populiariausi, kur žmonės labiausiai nori važiuoti. Ten, kur žalia, kur kvėpuoji tyru oru ir nekenki gamtai.
– Kaip, anot jūsų, turėtų atrodyti žalioji savivaldybė?
– Neringos miestas tikrąją to žodžio prasme turės nulinį CO2. Mūsų privalumas tas, kad neturime gamybos. Pramoniniams miestams, kur veikia didelės gamyklos, rasti pakankamai alternatyvių šaltinių būtų gerokai sunkiau.
Sieksime, kad mieste neliktų automobilių su vidaus degimo varikliu – benzininiu ir dyzeliniu.
Visos mūsų įmonės, įstaigos privalės naudotis kitokiais automobiliais. Dabar, matyt, realiausia, kad tai bus elektromobiliai, bet atsiranda ir vandenilinių, ir kitokių alternatyvia energija varomų transporto priemonių. Visuomeninis transportas irgi turės būti varomas elektra.
Miestas bus šildomas atsinaujinančių šaltinių pagaminta energija. Galbūt tai bus geoterminis šildymas, gal bus šildoma saulės ar vėjo jėgainių pagaminta elektra.
Sunkiausia, matyt, bus įtikinti gyventojus pirkti žaliąją energiją, kuri, turime pripažinti, yra šiek tiek brangesnė. Matyt, teks ieškoti kompensacinių ar kitokių mechanizmų.
– Tačiau sutikite, kad visiškai atsisakyti CO2 per mažiau kaip dešimtmetį – itin ambicinga.
– Kalbant apie automobilius, jau dabar pastebiu tendenciją, kad žmonės vis dažniau renkasi varomus elektra. Tad realu, kad į juos persėsime anksčiau nei 2030 m.
Pavyzdžiui, 2019 m. vasarą į Neringą atvyko tik 260 vien elektra varomų automobilių, 2020 m. jau turėjome 560 tokių svečių, šiandien, nors vasara dar nesibaigė, daugiau – kaip 1200 automobilių, kurie į Neringą atvyko varomi tik elektra.
Be to, jau ne vienas Neringos gyventojas ir ne viena įstaiga naudoja atsinaujinančią energetiką elektrai gaminti. Pavyzdžiui, perka nutolusių elektrinių energiją. Tai daro ir savivaldybės įstaigos.
Tikiu, kad galime įgyvendinti savo planus. Juolab kad mums padėjo ir, tikrai žinau, padės Aplinkos ministerija. Be to, džiaugiuosi, kad turime nusistatę konkrečią datą tikslui pasiekti, tad, jei taryba patvirtins šį projektą, neturėsime, kur trauktis.
Žinome, tarkime, kad „Neringos vandenys“ gamindami vandenį sunaudoja tiek energijos. Reikia pirkti nutolusią elektrinę. Darome. Ir, pavyzdžiui, jau kitąmet Neringos vandentiekio vanduo bus gaminamas tik iš atsinaujinančių šaltinių. Tas pat – su „Neringos energija“, kitomis savivaldybės įstaigomis. Jau esame laimėję projektus ir nebeturime kliūčių siekti šio tikslo.
Kalbant apie automobilius, norėtume, kad Neringoje apskritai jų nebūtų – nei benzininių ar dyzelinių, nei apskritai elektrinių, tad svarstome įvairius variantus.
Vienas didžiausių iššūkių bus atsigabenant prekes. Bet jau ne viena įmonė žada, kad važinės elektriniais sunkvežimiais.
Iki 2030 m. Neringoje jau turėtų būti baigtos visos didžiosios statybos, renovacijos, kas labai kenktų mūsų išsikeltam tikslui.
– Kokiu automobiliu dabar važinėja Neringos meras?
– Mažalitraže „Škoda Octavia“. Bet vasarą dažniausiai vairuoju motorolerį „Vespa“.
Savivaldybė turi ir vieną elektromobilį – visas kanceliarines priemones mūsų įstaigos ir pati savivaldybė iš Klaipėdos veža tik juo.
Viena įmonė, išgirdusi buriuotojų pasiūlytą idėją, rengiasi Neringos savivaldybės administracijai padovanoti du elektra varomus motorolerius. Tad merą Nidoje greitai pamatysite ne ant „Vespos“, o ant elektra varomo motorolerio.
