Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad jos „atlasas“ yra pati išsamiausia visų laikų mirtingumo ir ekonominių nuostolių, susijusių su oro, vandens ir klimato sukeltomis nelaimėmis, apžvalga. Svarbu paminėti, kad į ataskaitą nebuvo įtrauktos tokios nelaimės kaip žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai.
„Atlase“ apžvelgiama apie 11 000 nelaimių, įvykusių 1979–2019 m., įskaitant dideles katastrofas, tokias kaip 1983 m. Etiopijos sausra, kuri buvo pats mirtingiausias gamtos reiškinys, pareikalavęs 300 tūkst. gyvybių, ir uraganas „Katrina“ 2005 m., kurio nuostoliai siekė daugiau nei 163 mlrd. dolerių.
Ataskaita parodė spartėjančią tendenciją – nuo 1970-ųjų iki paskutinio dešimtmečio nelaimių skaičius išaugo beveik penkis kartus, o tai rodo, kad ekstremalūs oro reiškiniai dėl visuotinio atšilimo tampa vis dažnesni.
Vis dažnesnes gamtos stichijas WMO aiškina klimato kaita ir geresnėmis galimybėmis pranešti apie įvykusias nelaimes.
Gamtos stichijų padaromi nuostoliai taip pat išaugo nuo 175,4 mlrd. JAV dolerių aštuntajame dešimtmetyje iki 1,38 trilijono JAV dolerių 2010-aisiais, kai audros, tokios kaip Harvey, Maria ir Irma, nuvilnijo per JAV.
„Ekonominiai nuostoliai didėja didėjant gamtos stichijų poveikiui“, – sakė WMO generalinis sekretorius Petteri Taalas.
Tačiau nors stichijos tapo nuostolingesnės ir dažnesnės, metinis mirčių skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 50 000 aštuntajame dešimtmetyje iki maždaug 18 000 2010-aisiais, o tai rodo, kad geresnis planavimas ir įspėjamosios sistemos pasiteisino.
„Patobulintos išankstinio įspėjimo sistemos ženkliai sumažino mirčių kiekį“, – pridūrė Taalas.
WMO tikisi, kad ataskaita, kurioje pateikiamas išsamus regioninis suskirstymas, bus panaudota siekiant padėti vyriausybėms kurti politiką, skirtą geriau apsaugoti žmones.
Daugiau nei 91 proc. iš 2 milijonų mirčių įvyko besivystančiose šalyse. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „didelės spragos“ stebint orus, ypač Afrikoje, kenkia išankstinio įspėjimo sistemų tikslumui.
Parengta pagal „Reuters“ inf.
