Naujas tyrimas atskleidė liūdną tiesą: temperatūra virš 50 laipsnių dabar pakyla dvigubai dažniau

BBC atlikta pasaulio analizė parodė, kad kasmet itin karštų dienų, kai temperatūra pasiekia 50 laipsnių, skaičius nuo devintojo dešimtmečio padvigubėjo.

Bendras dienų skaičius, kai temperatūra viršija 50 laipsnių, didėjo kiekvieną dešimtmetį nuo pat 1980 m. Vidutiniškai 1980–2009 m. temperatūra pakildavo virš 50 laipsnių maždaug 14 dienų per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bendras dienų skaičius, kai temperatūra viršija 50 laipsnių, didėjo kiekvieną dešimtmetį nuo pat 1980 m. Vidutiniškai 1980–2009 m. temperatūra pakildavo virš 50 laipsnių maždaug 14 dienų per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bendras dienų skaičius, kai temperatūra viršija 50 laipsnių, didėjo kiekvieną dešimtmetį nuo pat 1980 m. Vidutiniškai 1980–2009 m. temperatūra pakildavo virš 50 laipsnių maždaug 14 dienų per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bendras dienų skaičius, kai temperatūra viršija 50 laipsnių, didėjo kiekvieną dešimtmetį nuo pat 1980 m. Vidutiniškai 1980–2009 m. temperatūra pakildavo virš 50 laipsnių maždaug 14 dienų per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 12:08 PM, atnaujinta Sep 14, 2021, 12:08 PM

50 laipsnių karštis taip pat fiksuojamas didesnėje pasaulio dalyje nei anksčiau, todėl tai yra precedento neturintis iššūkis žmonių sveikatai ir mūsų gyvenimui.

Bendras dienų skaičius, kai temperatūra viršija 50 laipsnių, didėjo kiekvieną dešimtmetį nuo pat 1980 m. Vidutiniškai 1980–2009 m. temperatūra pakildavo virš 50 laipsnių maždaug 14 dienų per metus.

Nuo 2010 iki 2019 m. šis skaičius padidėjo iki vidutiniškai 26 dienų per metus. Šiuo pačiu laikotarpiu 45 laipsnių ir aukštesnė temperatūra taip pat pasireiškė vidutiniškai dvejomis savaitėmis ilgiau, nei anksčiau.

„Šis temperatūros padidėjimas 100 proc. gali būti priskirtas iškastinio kuro deginimui“, – sako dr. Friederike Otto, Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių instituto direktorė.

Vykstant pasauliniam atšilimui, ekstremalios temperatūros tampa vis labiau tikėtinos. Didelis karštis gali būti mirtinas žmonėms ir gamtai bei sukelti didelių problemų pastatams, keliams ir elektros sistemoms.

50 laipsnių temperatūra dažniausiai vyrauja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionuose.

Šią vasarą po rekordinės 48,8 laipsnių temperatūros Italijoje ir 49,6 laipsnių rekordo Kanadoje mokslininkai įspėjo, kad daugiau nei 50 laipsnių pasiekiančios kaitros vyks ir kitur, nebent sumažinsime iškastinio kuro naudojimą.

„Turime veikti greitai. Kuo greičiau sumažinsime išmetamųjų teršalų kiekį, tuo geriau bus visiems“, – sako dr. Sihan Li, Oksfordo universiteto Geografijos ir aplinkos instituto klimato tyrinėtojas.

„Nuolat išmetant teršalus ir nesiimant veiksmų, šie ekstremalūs karščio įvykiai ne tik taps sunkesni ir dažnesni, bet ir reagavimas į tokias situacijas bei atsigavimas po jų taps sudėtingesnis“, – įspėja dr. Sihan Li.

BBC analizė taip pat nustatė, kad pastarąjį dešimtmetį maksimali temperatūra pakilo 0,5 laipsnio, palyginti su ilgalaikiu vidurkiu nuo 1980 iki 2009 m.

Tačiau šis padidėjimas nebuvo jaučiamas vienodai visame pasaulyje: Rytų Europoje, Pietų Afrikoje ir Brazilijoje temperatūra pakilo daugiau nei 1 laipsniu, o kai kuriose Arkties ir Artimųjų Rytų dalyse temperatūra pakilo daugiau nei 2 laipsniais.

Mokslininkai ragina pasaulio lyderius skubiai imtis veiksmų lapkritį Glazge vyksiančiame JT viršūnių susitikime, kuriame vyriausybių bus paprašyta įsipareigoti mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, siekiant apriboti pasaulinį temperatūros kilimą.

Didelio karščio poveikis

Ši BBC analizė bus pradžia dokumentiniam serialui „Gyvenimas 50 laipsnių temperatūroje“, kuriame tiriama, kaip ekstremalus karštis veikia gyvenimą visame pasaulyje.

Net esant žemesnei nei 50 laipsnių temperatūrai karštis ir drėgmė gali sukelti rimtą pavojų sveikatai.

Remiantis praėjusiais metais paskelbtu JAV Rutgerso universiteto atliktu tyrimu, iki 2100 metų net 1,2 milijardo žmonių visame pasaulyje gali susidurti su karščio sukeltais padariniais. Tai reiškia, kad nuo karščio nukentės bent keturis kartus daugiau žmonių nei nukenčia šiandien.

Žmonės taip pat susiduria su sunkiomis pasekmėmis, nes keičiasi jų aplinka – dėl didelio karščio sausra ir gaisrai yra labiau tikėtini. Nors kiti veiksniai taip pat gali prie to prisidėti, klimato kaita yra labai svarbi dykumėjimo varomoji jėga.

Šeichas Kazemas Al Kaabi yra kviečių augintojas iš kaimo Irake. Aplink esanti žemė kadaise buvo pakankamai derlinga, kad išlaikytų jį ir jo kaimynus, tačiau pamažu tapo sausa ir nederlinga.

Beveik visi jo kaimo žmonės pasitraukė ieškoti darbo kitose provincijose.

„Visa ši žemė buvo žalia, bet viso to nebėra. Dabar tai dykuma. Aš netekau savo brolio, brangių draugų ir ištikimų kaimynų. Viskas, ką turiu, yra ši išdžiuvusi žemė“, – sakė jis. 

Parengta pagal BBC inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.