Tokių atgyvena tapusių „įrenginių“, pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjo Kęstučio Karoso, randama ne tik miesto pakraščiuose, o visai čia pat – centrinėje miesto dalyje.
„Lauko tualetai, arba vadinamosios „būdelės“, šiandien yra viena opiausių Vilniaus miesto problemų. Daugiausia jų stovi Rasų, Naujininkų ir Naujamiesčio seniūnijose. Mes labai norime, kad jų neliktų. Būtent dėl to pastaruoju metu didelė investicijų dalis skiriama vandentiekio ir nuotekų šiuose rajonuose tinklams“, – pasakoja vedėjas.
Dalis pradėtų lauko tualetų „išgyvendinimo“ projektų jau baigiami ir pradedami nauji. Todėl K. Karoso teigimu, tikimasi, kad pasinaudodami valstybės ir savivaldybės parama, gyventojai atsisakys lauko tualetų ir prisijungs prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.
Žinoma, žengti tokį žingsnį svarbu ne dėl miesto įvaizdžio, bet ir dėl savęs – netinkamai tvarkomos nuotekos gali užteršti požeminius vandenis ir tokiu būdu pakenkti geriamojo vandens kokybei bei saugumui. Tai reiškia, kad į vandenį gali patekti įvairių toksiškų cheminių medžiagų: nitritų, nitratų, pesticidų, sunkiųjų metalų; plisti mikrobiologinė tarša, galinti sukelti žarnyno infekcines ligas ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų.
Nežino reikalavimų
Galimybių prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos gali turėti ne visi, pavyzdžiui, tokios galimybės greičiausiai nebus nuo miesto nutolusioje kaimo vietovėje, vienkiemyje. Todėl patys savaime lauko tualetai nėra blogis, jeigu yra tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi.
„Neturintys galimybės jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų tvarko nuotekas individualiai, tačiau jie privalo nepamiršti, kad yra atsakingi už tinkamą nuotekų priežiūrą bei tvarkymą“, – primena K. Karosas ir pabrėžia, kad būdų tinkamai savarankiškai tvarkyti nuotekas yra ne vienas.
„Galimi keli būdai – įrengtas biologinis valymo įrenginys, kuris turi būti sertifikuotas ir laiku prižiūrimas. Tai reiškia, kad sukauptas nuotekas, arba dar kitaip – dumblą, reikia periodiškai ir laiku išvežti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad individualių nuotekų tvarkytojai privalo būti sudarę sutartis su nuotekų vežėjais, savo ruožtu sudariusiais sutartį su miesto vandens tiekėju (Vilniaus mieste tai – „Vilniaus vandenys“). O jeigu naudojamos išgriebimo duobės, kurių dar tikrai galima rasti mūsų mieste, turi būti užsakoma asenizacinė (nuotekų išvežimo) mašina“, – primena K. Karosas.
Reikalavimai, kaip tinkamai tvarkyti nuotekas, nėra neįgyvendinami, tačiau Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 63 proc. gyventojų, tvarkančių nuotekas individualiai, nežino tvarkymo taisyklių: kad nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.
Gresia finansiniai nemalonumai
Tinkamai tvarkyti nuotekas, pasak Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo Domanto Žilėno, įpareigoja ir numatyti teisės aktai.
„Administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtinta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims, padariusiems administracinius nusižengimus aplinkos apsaugos srityje. Tad gyventojai, netinkamai tvarkantys nuotekas, gali sulaukti administracinių baudų, kurios gali siekti 1170 eurų“, – pabrėžia specialistas ir priduria, kad taip pat gali būti pareikalauta atlyginti padarytą žalą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
