Norite brangiau parduoti būstą – pasirūpinkite jo prijungimu prie centralizuotos nuotekų sistemos

Lietuvos gyventojai nemažai išmano apie nuotekų valymo svarbą ir jų įtaką gamtai, tačiau net 63,3 proc. individualių namų gyventojų nežino, kad nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su kuriais turi būti sudaryta sutartis, ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.

Dažnai žmonės, įsigydami namą, kuris nėra prijungtas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, galbūt neįvertina laiko ir finansinių sąnaudų, kurios užklups norint tinkamai individualiai prižiūrėti nuotekas.<br>VTPSI nuotr.
Dažnai žmonės, įsigydami namą, kuris nėra prijungtas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, galbūt neįvertina laiko ir finansinių sąnaudų, kurios užklups norint tinkamai individualiai prižiūrėti nuotekas.<br>VTPSI nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 20, 2021, 1:44 PM, atnaujinta Oct 20, 2021, 3:41 PM

Tokius faktus atskleidė Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa.

Taigi dažnai žmonės, įsigydami namą, kuris nėra prijungtas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, galbūt neįvertina laiko ir finansinių sąnaudų, kurios užklups norint tinkamai individualiai prižiūrėti nuotekas.

Nenori turėti rūpesčių

Nekilnojamojo turto ekspertas Karolis Levanaitis tikina, kad šiuolaikiniai žmonės ir taip savo kasdienybėje patiria daug rūpesčių ir streso, tad rinkdamiesi būstą visuomet prioritetą teiks daugiau patogumų turinčiam variantui ir net yra linkę už tai mokėti daugiau.

„Klientai moka pinigus už tai, jei kažkas už juos išsprendė problemą. Jei senas namas nebuvo prijungtas prie miesto nuotekų sistemų ar nebuvo įrengtas individualaus valymo įrenginys, tai viską sutvarkius galima tikėtis parduoti būstą iki 5 procentų brangiau. Dažnai tai padengs ne tik papildomas investicijas, bet ir sukurs pridėtinę vertę“, – pokalbį pradeda specialistas.

Jei naudojamasi vietine kanalizacija ir neįrengti nuotekų valymo įrenginiai, jų išvežimu reikia rūpintis kas 3 mėnesius – pasak nekilnojamo turto eksperto, tai retai suderinama su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempu, kuris ir taip turi daug kasdienių rūpesčių.

K.Levanaitis prisimena prieš kurį laiką pardavęs objektą Vilniuje už 94 tūkstančius eurų, kuriame buvo įrengta sena vietinė kanalizacija. Pasak nekilnojamo turto brokerio, jei būtų buvęs įrengtas tinkamas individualus nuotekų valymo įrenginys ar namas prijungtas prie centralizuotų sistemų – būtų pavykę parduoti būstą už 100 tūkstančių eurų.

Verta investuoti

K.Levanaičio teigimu, žmogus, ketinantis parduoti savo namą, turėtų rimtai pagalvoti apie investicijas į būsto pagerinimą. Pasak jo, kartais investavus kelis tūkstančius eurų galima parduoti būstą kur kas brangiau nei tie keli tūkstančiai, kurių prireikė investicijai.

„Tad visada geriausia viską apmąstyti racionaliai. Jei yra galimybė seną namą prijungti prie miesto nuotekų sistemų, tuomet tikrai patarčiau tai padaryti. Tai nekainuos tiek, kiek reikėtų įrengti individualią nuotekų sistemą, bet pakels nekilnojamo turto vertę“, – pastebi pašnekovas.

Nepaisant to, kad yra galimybė namo sklype įsirengti individualius valymo įrenginius, kurie atitinka Europos Sąjungos keliamus aplinkosauginius reikalavimus, tai irgi gali sukelti papildomų rūpesčių.

„Kartais ir tokie įrenginiai nepadeda išvengti problemų. Jei gręžinio vanduo yra kietas, kalkėtas, jame daug geležies, tuomet reikia įrengti papildomus filtrus, kurie taip pat kainuoja ir kelia papildomų rūpesčių“, – sako pašnekovas ir priduria, kad individualiai tvarkomos nuotekos juk nėra tikrinamos kasdien ar net periodiškai, todėl aplinkosauginiu požiūriu centralizuotos nuotekų sistemos – geriausias pasirinkimas.

Kas yra buitinės nuotekos?

„Buitinėmis nuotekomis galima pavadinti įvairiausių cheminių junginių mišinį, kuriame yra daug organinių ir kitų buityje naudojamų medžiagų, įskaitant net ir vaistų likučius. Nors gamtai būdinga savybė apsivalyti, tačiau buitinių nuotekų kiekiai yra dideli, jų srautas nuolatinis, dėl to tai viršija aplinkos apsivalymo pajėgumus“, – pastebi Vytauto Didžiojo universiteto docentė, aplinkotyrininkė Diana Miškelytė.

Pasak mokslininkės, su nevalytomis buitinėmis nuotekomis į aplinką patekusios medžiagos ją teršia, kelia grėsmę paviršinio vandens ir dirvožemio organizmams bei ekosistemoms, didelę žalą patiria ir Baltijos jūra. Nemažai teršalų yra linkę kauptis aplinkoje ir gyvuosiuose organizmuose, kuriuos dažnas lietuvis naudoja maistui: pavyzdžiui, žuvyse, moliuskuose. Dėl to kyla pavojus ir žmogaus sveikatai. Dėl išvardintų priežasčių labai svarbu tinkamai valyti buitines nuotekas ir užkirsti kelią aplinkos taršai.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.