Jei neveži į laboratoriją – nežinai, nei ką įsipili į stiklinę, nei ką iš jos išpili

Daugelis žmonių, naujus individualius namus besistatančių užmiestyje, labai vertina ramybę ir gamtą, tačiau stengiasi rūpintis ir savo sveikata, gamtos gerove bei nori gyventi komfortiškai, todėl jei nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų ir vandens sistemų – patys įsirengia individualius valymo įrenginius. Tačiau net ir kruopščiai juos arba nuosavus vandens gręžinius prižiūrint, ne visada periodiškai tiriama, kas įsipilama į stiklinę ir kas iš jos išpilama.

Vilniaus vandenys nuotr.
Vilniaus vandenys nuotr.
 Šarūnas Mikšys.
 Šarūnas Mikšys.
 Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.
 Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 28, 2021, 2:48 PM

Ryžosi eksperimentui

Šiaulių rajono Verduliukų kaime su šeima gyvenantis Šarūnas Mikšys sutiko dalyvauti eksperimente ir nuvežti į laboratoriją savo būsto nuotekų ir geriamojo vandens. Vėliau atliktų tyrimų rezultatus įvertino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva ir Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.

„Labai smalsu, kokie gauti rezultatai. Turiu pripažinti, prieš kiek laiko kaimynai, vartojantys vandenį iš to paties gręžinio, buvo atlikę mikrobiologinį tyrimą, ir buvo rasta kažkokių bakterijų, dėl to jau kurį laiką geriame virintą vandenį arba perkame jį iš parduotuvės. Tada specialistai sakė, kad vanduo saugus, bet vis tiek nemalonu tokį gerti, kyla visokių minčių, ypač kai namie yra vaikų“, – pasakoja eksperimento dalyvis.

Signalas apie vykstančius procesus

Peržvelgus tyrimų rezultatus, mokslininkei A. Gricajevai į akis labiausiai krito padidėjęs amonio kiekis. „Padidėjęs amonio kiekis gali perspėti apie padidintą bakteriologinį, fekalinį užterštumą, puvimo procesus, taip pat įspėti apie tai, kad į geriamąjį vandenį galimai patenka trąšos. Rekomenduotina atlikti detalesnius cheminius ir mikrobiologinės taršos tyrimus, kad būtų galima įsitikinti, ar vanduo yra saugus žmogui“, – paaiškina ekspertė ir priduria, kad kiti rodikliai atitinka normą. Nitritų, nitratų, geležies, chloridų, sulfatų kiekis vandens ėminyje yra normalus.

Nustatyta reglamente

Į aplinką išleidžiamų nuotekų normatyvai nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamente, kurį Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu patvirtino dar 2006 m. gegužės 17 d. Pagrindiniai normatyvai (momentinės didžiausios leistinos koncentracijos), taikomi buitiniams nuotekų valymo įrenginiams, yra šie: biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) – 40 mg/l, bendras azotas – 25 mg/l, bendras fosforas – 5 mg/l, skendinčios medžiagos – 50 mg/l.

„Reikėtų pasidžiaugti, kad įvertinus Šarūno Mikšio nuotekų tyrimų rezultatus normatyvų viršijimų nenustatyta, nuotekos yra tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tad Mikšių šeima gali jaustis rami, kad aplinkai ir sau neigiamo poveikio nedaro“, – prieina išvadą D. Žilėnas.

Nežino, bet teršia

Pasak specialisto, pasitaiko atvejų, kai gyventojai, eksploatuodami individualius nuotekų valymo įrenginius, patys to nežinodami teršia aplinką. Taip nutinka dėl netinkamai veikiančių valymo įrenginių ar netinkamos jų priežiūros.

„Tvarkant nuotekas septikuose (t. y. specialiose talpose) ar biologinio nuotekų valymo įrenginiuose būtina užtikrinti, kad į nuotekas nepatektų medžiagos, kurios gali pakenkti minėtosioms talpoms, įrengtiems biologinio nuotekų valymo įrenginiams, sutrikdyti arba nutraukti jų veikimą“, – pastebi D. Žilėnas.

Be to, labai svarbu, kad į nuotekas nepatektų pavojingos medžiagos, galinčios užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Būtina valymo įrenginius nuolat prižiūrėti pagal gamintojo rekomendacijas, be to, tirti išleidžiamas nuotekas, nes tik taip galima įsitikinti, ar nuotekų valymo įrenginiai veikia tinkamai.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.