Devyniolika šalių sutarė nutraukti finansavimą iškastinio kuro projektams užsienyje

Devyniolika šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, ketvirtadienį įsipareigojo iki 2022 metų nutraukti visų iškastinio kuro projektų užsienyje, nenaudojančių valymo technologijų, tiesioginį finansavimą, nors pagrindinės anglies, naftos ir dujų projektų finansuotojos Kinija, Japonija ir Pietų Korėja tokių įsipareigojimų neprisiėmė.

JAV energetikos departamento vadovė Jennifer Granholm konferencijoje COP26. <br>AFP/Scanpix nuotr. 
JAV energetikos departamento vadovė Jennifer Granholm konferencijoje COP26. <br>AFP/Scanpix nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 4, 2021, 4:41 PM

Praėjusį mėnesį Didžiojo dvidešimtuko šalys (G-20) susitarė nutraukti finansinę paramą naujoms anglimis kūrenamoms jėgainėms be valymo įrenginių, tačiau ketvirtadienio įsipareigojimas yra pirmas, apimantis ir naftos bei dujų projektus.

Jungtinės Karalystės iniciatyva valstybės ir finansinės institucijos susitarė „iki 2022 metų pabaigos nutraukti naują tiesioginę valstybės paramą tarptautiniam iškastinio kuro energetikos sektoriui be valymo įrangos“.

„Investicijos į energetikos projektus be valymo įrangos, susijusius su iškastiniu kuru, kelia vis didesnę socialinę ir ekonominę riziką... ir daro neigiamą poveikį vyriausybės pajamoms, vietos užimtumui, mokesčių mokėtojams, komunalinių paslaugų mokėtojams ir visuomenės sveikatai“, – rašoma bendrame pareiškime.

Iškastinio kuro projektai be valymo įrangos (angl. unabated fossil fuel projects) nenumato technologijų, leidžiančių surinkti bent dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), susidarančių per gamybos procesą.

Skelbdamas šią iniciatyvą JK verslo sekretorius Gregas Handsas sakė, kad valstybės paramą reikia nukreipti teisingai.

„Tarptautinio finansavimo nutraukimas visiems iškastinio kuro projektams be valymo įrangos yra kita svarbi gairė, kurios turime siekti, jei norime apriboti [ilgalaikį atšilimą] 1,5 laipsnio“, – sakė jis, kalbėdamas apie ambicingiausią tikslą, numatytą 2015 metų Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos.

Tarptautinės energetikos agentūros teigimu, norint apriboti temperatūros atšilimą iki 1,5 laipsnio, šalys jau nuo šiandienos nebeturėtų vystyti jokių naujų iškastinio kuro projektų – nei pas save, nei užsienyje.

Naujausias organizacijos „Oil Change International“ tyrimo rezultatai parodė, kad 2018–2020 metais G-20 šalys iškastinio kuro projektų finansavimui užsienyje išleido 188 mlrd. JAV dolerių, daugiausia – per daugiašalius plėtros bankus.

Ketvirtadienį valstybių ir finansinių institucijų prisiimti įsipareigojimai minėtoms institucijoms nėra taikomi, todėl aplinkosaugos grupės įsipareigojimus pasveikino gana santūriai.

Be to, prie jų neprisijungė Kinija, Japonija ir Pietų Korėja – visos didžiosios iškastinio kuro projektų užsienyje rėmėjos.

„Praėjusiais metais tokiu metu nebūčiau pagalvojusi, kad pamatysime, kaip šalys įsipareigoja nutraukti milijardų dolerių paramą tarptautiniams iškastinio kuro projektams“, – sakė Kate DeAngelis, JAV organizacijos „Friends of the Earth“ tarptautinės finansavimo programos vadovė.

„Nors tai yra sveikintina pažanga, šalys, ypač JAV, turi tvirtai laikytis šių įsipareigojimų, užsukdamos čiaupą iškastinio kuro įmonėms“, – sakė ji.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.