„Iš vienos pusės gali atrodyti, kad lietuviams tvarumo klausimai dar tik pradeda rūpėti, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad gyventojai ne tik nėra abejingi aplinkosaugai, bet ir dėl to keičia savo gana stipriai įsišaknijusius šventinius įpročius ir šeimos tradicijas.
Akivaizdu, tvaresni pasirinkimai Kūčių ar Kalėdų nuotaikos nepakeičia, o kuo daugiau žmonės domisi ir žino apie klimato kaitą, tuo labiau linkę keistis. Todėl dar aktyvesnė visuomenės edukacija šia tema gali tapti ypač svarbiu motyvatoriumi“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia“ tvarumo projektų vadovė.
12 patiekalų tradicija mažėja
Tyrimo duomenimis, 6 iš 10 šalies gyventojų Lietuvoje laikosi 12 patiekalų stalo tradicijos, tačiau ketvirtadalis jau stengiasi gaminti mažesniais kiekiais. Apie trečdalis lietuvių sakosi, kad šventėms gaminantys ir mažiau patiekalų, ir mažesniais kiekiais.
Įvairiais duomenimis, globalus maisto švaistymas lemia nuo 6 iki 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tie, kurie šį faktą žino, šventėms perka ir gamina mažiau už tuos, kurie to nežino. Vis tik 3 iš 4 šalies gyventojų sutinka, kad perteklinio maisto vartojimas Lietuvoje yra problema.
„Perteklinis vartojimas aktualus ne tik maisto, bet ir kitose srityse. Prie šių problemų sprendimo gali prisidėti kiekvienas, tai daro ir „Telia“. Pavyzdžiui, kasmet pakartotinai panaudojame dešimtis tūkstančių vienetų įrangos ir technikos, o šiais metais pristatėme atnaujintus telefonus – mažai naudotus išmaniuosius, kurie buvo nuodugniai patikrinti ir grąžinti į prekybą. Tai – sprendimai, svarbūs mūsų visų aplinkai“, – sako I.Bimbirytė-Yun.
Lietuviams svarbu puošti eglę ir pakuoti dovanas
Kalėdinės eglutės ar šakos puošimo tradicija yra labai svarbi daugeliui šalies namų ūkių – beveik 8 iš 10 taip namus puošia visada. Džiugina tai, kad tie, kurie puošia eglutę, dažniausiai naudoja jau turimus žaisliukus (81 proc.) ir naujų stengiasi nepirkti.
Žiemos šventės neatskiriamos ir nuo dovanų po kalėdine eglute, o jas lietuviai mėgsta gražiai supakuoti. Tyrimas parodė, kad populiariausi dovanų pakavimo būdai – specialūs maišeliai ir spalvotas dovanų popierius. Tik 1 iš 10 lietuvių teigia, kad dovanų nepakuoja visai.
Įdomu tai, kad faktas, jog daugelis dovanų maišelių ir popieriaus yra neperdirbamas, lietuviams paveikus. Jau dabar dėl to dovanas tvariau pakuoti stengiasi 27 proc. gyventojų, dar 40 proc. prisipažįsta, kad to nežinojo, tačiau tai paskatins juos ateityje dovanas pakuoti kitaip.
Naujųjų naktis bus ramesnė
Šiemet Vilnius paskelbė, kad 2022-uosius pasitiks be fejerverkų – tokia tradicija vis sparčiau plinta ir kituose miestuose visame pasaulyje. „Telia“ tyrimo duomenimis, tokios tradicijos šiemet nutarę laikytis ir 6 iš 10 gyventojų – jie fejerverkų nepirks.
Iššauti bent vieną pirotechnikos žiežirbą į orą žada kiek daugiau nei trečdalis šalies gyventojų. Tam dažniausiai žmonės skirs gana simbolinę suma – iki 30 eurų.
Tiesa, faktas, kad dėl fejerverkų ore gali padaugėti kietųjų dalelių, kitų cheminių junginių, o tarša gali išsilaikyti nuo kelių minučių iki kelių valandų, būtų esminė paskata daugiau nei pusę perkančiųjų fejerverkus jų atsisakyti arba pirkti mažiau. Ir tik 1 iš 5 lietuvių, perkančiųjų fejerverkus Naujiesiems metams, dėl to nekeistų savo nuomonės.
