Gruodžio 15-ąją Lampėdžių gyventojai buvo pakviesti į susitikimą, kuriame pristatyti Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio specialiojo plano koregavimo sprendiniai. Gyventojai tikėjosi, kad turės galimybę susitikti su savivaldybės atstovais, kurie įmonei „Kauno planas“ užsakė planą pakoreguoti.
Tačiau kauniečiai nusivylė, kad pristatymas įvyko nuotoliniu būdu, o būsimus pakeitimus jiems pristatė tik „Kauno plano“ projekto vadovas Donatas Duoba.
Lampėdžių gyventojai pristatymo metu sužinojo nerimą keliančių dalykų ir į kilusius klausimus atsakymų neišgirdo.
Pakenks miško parkui?
Lampėdžių bendruomenės centro vadovė Dalia Akramienė sakė, kad su savivaldybės atstovais tikėjosi susitikti akis į akį, o nuotolinis susitikimas nuvylė.
Lampėdžių gyventojai išgirdo, kad planuojama pakeisti dviejų sklypų, esančių Gervių gatvėje, paskirtį. Gervių gatvės 5-asis sklypas yra prie Irklavimo bazės, Gervių gatvės 9-asis sklypas – 2 ha ploto teritorija palei „Via Baltica“ kelią.
„Šių sklypų paskirtis buvo rekreacinė poilsinė, o ją norima keisti į rekreacinę urbanistinę“, – pasakojo D.Akramienė.
Lampėdžių bendruomenės narė politikė Edita Gudišauskienė sakė, kad teritoriją, kur žmonės galėjo ilsėtis ir buvo numatyta sodinti medžių eilę, skiriančią Lampėdžių miško parką nuo kelio „Via Baltica“ ir apsaugančią nuo automobilių poveikio, dabar siūloma paversti teritorija, kurioje būtų galima statyti kavines, mažus pastatus ar kitus laikinus statinius.
„Esame įsitikinę, kad jei medžių nebus pasodinta, nuo taršos nebus apsaugotas Lampėdžių miško parkas ir jis ilgainiui sunyks. Todėl sklypų paskirties pakeitimas gali būti žalingas“, – kalbėjo E.Gudišauskienė.
D.Akramienė pridūrė, kad kai Lampėdžių gyventojai D.Duobos paklausė, kodėl Kauno savivaldybės atstovai paprašė koreguoti draustinio teritoriją, projekto vadovas atsakė to nežinantis. Iš savivaldybės jokio atsakymo gyventojai taip pat nesulaukė.
Tiki, kad artėjama prie nelaimės
Lampėdžių gyventojai įsitikinę, kad šis klausimas aktualus ne tik vietinei bendruomenei, bet ir visiems kauniečiams, nes daugybė žmonių važiuoja ilsėtis prie Lampėdžio ežero, o jo pakrantėje ir yra sklypai, kurių paskirtį ketinama keisti.
Lampėdžių seniūnaitis Jurgis Rinkevičius taip pat abejojo, ar teritorija ateityje iš viso nebus privatizuota ir vietoj laikinų statinių neišdygs namai.
Ekologinės bendrijos „Atgaja“ vadovas Saulius Pikšrys sakė, kad jei palei Lampėdžio ežerą prie kelio „Via Baltica“ nebus pasodinta apsauginė augalų zona, gresia priartėti prie ekologinės nelaimės.
„Toje vietoje yra šlaitas ir Lampėdžio miško parkas bei pats ežeras ir jį supantys paplūdimiai yra žemiau nei kelias. „Via Baltica“ vyksta labai intensyvus eismas ir tarša didelė. Ji jau dabar kenkia ir Lampėdžių miško, ir ežero gyvūnams bei augalams. Taip pat blogai veikia ir poilsiautojų sveikatą. Apsauginė žalioji zona toje vietoje reikalinga“, – tvirtino S.Pikšrys.
Nori sutvarkyti teritoriją
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras aiškino, kad šiuo metu Lampėdžių ežere baigiama gilinti 2 km ilgio tarptautinius standartus atitinkanti trasa, kuria vandens sportininkai galės naudotis jau kitąmet, – šalinami didesni akmenys, metalo laužas.
Šiltuoju metų laiku, pasak P.Kero, prie ežero saugiau ir patogiau jausis ne tik sportininkai, bet ir poilsiautojai – vandens telkinio gilėjimas nebebus toks staigus, nes iš trasos nukastas smėlis tolygiai paskleistas pakrantėse, taip pat vasarą iš ežero dugno ištraukta 11 tonų metalo laužo.
„Lygiagrečiai dėmesį skirsime ir irklavimo bazės prieigų infrastruktūros atnaujinimui. Planuojame sutvarkyti aplinką, kad ji būtų patogi tiek irklavimo varžybų stebėti atvyksiantiems žiūrovams, tiek gyventojams, pamėgusiems Lampėdžio ežero paplūdimius“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Savivaldybės atstovai, matydami, kad ypač vasarą šalia vandens telkinio išauga poilsiautojų ir transporto srautai, Gervių gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype svarsto įrengti daugiau automobilių vietų.
„Tai būtų ypač aktualu per tarptautines varžybas, kai prie ežero sugužės šimtai ar net tūkstančiai žiūrovų“, – sakė P.Keras.
Draustinis – siekis išsaugoti kraštovaizdį
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis yra savivaldybės saugoma teritorija, apimanti Nemuno ir Nevėžio santaką bei šių upių slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas. Draustinis įkurtas 2002 metais, jo plotas – 446,5 ha.
Kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, be kitų įvairių augalų, auga ir trys į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos rūšys – tuščiaviduris rūtenis, pajūrinis liūnmeldis ir miškinė varnalėša.
Draustinio teritorijoje paukščių įvairovė gana didelė, rasta apie 90 paukščių rūšių, iš jų keturiasdešimt globaliai nykstančių, o keturios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai tikutis, raudonkojis tulikas, tulžys ir baltnugaris genys.
