Visuotinio tvarkymosi akciją „Darom“ Lietuvoje inicijuojančios ir koordinuojančios viešosios įstaigos „Mes Darom“ atstovai ir šveicarų startuolis „Cortexia“ neseniai surengė socialinį projektą „Švarūs miestai“.
Toks projektas Baltijos šalyse įgyvendintas pirmą kartą. Jo metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis riedėjo savanorių minamas išmaniąja kamera ir dirbtinio intelekto įranga aprūpintas elektrinis dviratis ir fiksavo aplinkoje besimėtančias šiukšles.
Remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kuriose miestų vietose teršiama daugiausia, kokios atliekos mėtosi dažniausiai, ir savivaldybių atstovams pateiktos rekomendacijos, ko imtis, kad šiukšlių būtų mažiau.
Komandos „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė mano, kad Kaunas yra gana švarus miestas, vis dėlto labiausiai užteršti gyvenamieji rajonai yra Aleksotas ir Šilainiai.
– Koks buvo projekto „Švarūs miestai“ tikslas ir ar buvo ištirtas visas Kauno miestas? – „Laikinoji sostinė“ paklausė T.Buivydaitės.
– Naudojant „Cortexia“ technologiją išmanioji kamera filmuoja 4 metrus į dešinę pusę ir geba atpažinti 42 įvairių atliekų rūšis, pavyzdžiui, nuorūkas, kramtomąją gumą, lapus, ekskrementus. Tai svarbu, nes kartais nesusimąstome, kad ir nedidelės šiukšlės daro neigiamą poveikį aplinkai, kiek daug vandens išnaudojama gatvėms plauti.
Remiantis rezultatais galima sužinoti, kurias gatves valyti dažniau ar rečiau, pagal gautus duomenis nesunku perskirstyti šiukšlių dėžes į tas vietas, kuriose šiukšlių aptinkama daugiausia. Taip galima sumažinti miesto tvarkymo išlaidas, miestą tvarkyti efektyviau.
Kaune 10 savanorių per 15 dienų nuvažiavo 999 kilometrus. Užterštumas matuotas 12-oje maršrutų, kurie apėmė visą miestą. Kelionės šiais maršrutais buvo pakartotos po 6 kartus, kiekvieną dieną važiuojant vis kitu laiku.
– Kokia situacija yra Kaune, ar miestas užterštas?
– Švaros mieste indeksas (ŠMI) buvo skaičiuojamas remiantis specialiais algoritmais. 0 reiškė, kad vietovė purvina, 5 – kad švari. Bendras Kauno ŠMI yra labai geras – 4,45, ir toks skaičius liudija, kad miestą galima laikyti švariu.
Prasčiausia situacija yra Aleksoto ir Šilainių seniūnijose. Čia ŠMI buvo mažesnis kaip 4,3. Aleksoto seniūnijoje nešvariausios buvo Mokolų, Pagirėnų, Gudelių, Pilviškių, Lazdijų gatvės. Didžiąją atliekų dalį sudarė gėrimų tara, atrasta ir nuorūkų bei popieriaus, kartono.
Šilainių seniūnijoje užfiksuotos 3 gatvės, kuriose ŠMI žemesnis nei 4. Tai Jotvingių ir Rasytės gatvės bei Baltų prospektas. Didžiąją atliekų dalį sudarė gėrimų tara.
– O kokiose gatvėse kauniečiai teršia daugiausia?
– Daugiausia šiukšlių buvo rasta 7 gatvėse.
Tai Aleksote esančios Veiverių gatvė ir Lazdijų gatvės pietinė dalis. Taip pat Dainavos gyvenamojo rajono Partizanų gatvės pietinė dalis, Eigulių gyvenamajame rajone esanti P.Lukšio gatvė, teršiama prie Gričiupyje esančio Trijų Mergelių tilto. Šilainiuose nešvariausios vietos – Topolių gatvė ir Baltų prospektas.
Pavyzdžiui, Lazdijų gatvės ŠMI – 3,8. Čia rasta įvairios gėrimų taros – skardinių, stiklinių butelių, taip pat gėrimų šiaudelių, nuorūkų.
Veiverių gatvės ŠMI – 3,9. Daugiausia rasta popieriaus, kartono, laikraščių, taip pat nuorūkų, skardinių, stiklinių butelių. Nustatyta, kad šiukšlių čia mažėja artėjant savaitgaliui. Ketvirtadienį ŠMI buvo 3,8, šeštadienį – 4,3. Dienos pradžioje šiukšlių būna daugiau, pabaigoje – mažiau.
Prie Trijų Mergelių tilto ŠMI buvo 3,9. Čia taip pat rasta įvairių popierių, kartono, nuorūkų, gėrimų šiaudelių. Nustatyta, kad šiukšlių šioje vietoje būna daugiau antradieniais negu trečiadieniais.
Baltų prospekte tarp Žemaičių ir A.Strazdo gatvės ŠMI – 3,8. Čia rasta tokių pat šiukšlių kaip ir kitose vietose. Visomis dienomis ir valandomis užterštumas toks pats.
– Kokias rekomendacijas pateikėte miesto savivaldybės atstovams?
– Apibendrinus visų matavimų rezultatus mieste daugiausia rasta popieriaus, kartono pakuočių, laikraščių, nuorūkų, skardinių, stiklo ir PET butelių, taip pat šiek tiek lapų. Pirmadieniais miestas yra švarus, o nuo antradienio ŠMI pradeda nežymiai mažėti, sekmadienį situacija vėl gerėja. Rytais situacija gera, daugiau šiukšlių aptikta po 16 valandos.
Kaunas yra laikomas labai švariu miestu, jo ŠMI – 4,45, kaip ir Vilniaus, kurio ŠMI yra 4,6, bei Klaipėda, šio miesto ŠMI – 4,6.
Manome, kad užterštose gatvėse reikėtų peržiūrėti šiukšlių dėžių skaičių, jų tipą ir išdėstymą.
Galbūt šiukšlių dėžių nėra pakankamai, galbūt esamos nėra tinkamos arba pastatytos nepatogiose vietose.
Taip pat galbūt jas reikia dažniau valyti. Reikėtų analizuoti, kokios veiklos yra vykdomos labiau užterštose teritorijose ir kokios galimos atliekų atsiradimo priežastys.
Į atliekų tvarkymo infrastruktūros gerinimą reikėtų įtraukti ir visas susijusias įmones, kad jos teiktų savo siūlymus, kad būtų galima daryti detalią duomenų analizę, vykdyti nuolatinę švietimo veiklą ir taip didinti gyventojų sąmoningumą.
Įgyvendinus tam tikrus atliekų tvarkymo infrastruktūros gerinimo veiksmus pokytį būtų galima įvertinti aplinkos stebėseną atlikus pakartotinai.
Tai būtų galima atlikti išmaniąsias kameras tvirtinant ant šiukšliavežių arba viešojo transporto, o nuolatos gaunami duomenys leistų sekti priimtų optimizavimo sprendimų efektyvumą ir esant poreikiui įdiegti naujų.
