„Vykstant žaliajai transformacijai, dekarbonizuojant tiek energetikos sektorių, tiek transportą, tiek pramonę, vien elektromobilumas papildomai pridės iki 2050 m. apie 6 TWh energijos suvartojimo. Šiuo metu mes suvartojame 13 TWh. Beveik pusę tiek, kiek suvartojame, reikės vien elektromobilumui“, – ketvirtadienį vykstančioje žaliosios energetikos konferencijoje „GreenTech Vilnius“ sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, užtikrinti žalios energijos tiekimą pramonei reikės dar didesnių energijos kiekių.
„Jeigu kalbant apie pramonės dekarbonizaciją, vien „Achemai“ reikės 12 TWh energijos, t. y. tiek, kiek dabar suvartojame“, – pažymėjo D. Kreivys.
Jo teigimu, Energetikos ministerija (EM) kelia tikslą iki 2030 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti 7 GW elektros energijos.
„Aiškus tikslas, norint patenkinti tą poreikį, turime turėti įdiegtus 7 GW tiekiamos galios, tai sudarys apie 70 proc. mūsų visų suvartojamos elektros energijos“, – tikino ministras.
Anot jo, 2025 m. Lietuvoje vėjo jėgainės sausumoje turėtų pagaminti 1,8 GW elektros energijos, dar po penkerių metų pajėgumai turėtų dvigubėti iki 3,6 GW. Jūros jėgainėse turėtų būti pagaminta 1,4 GW, o saulės jėgainėse – 2 GW 2030 m.
D. Kreivys pristatė, kad Lietuvoje sausumos vėjo elektrinės jau generuoja 660 MW energijos, dar 900 MW jėgainės šiuo metu yra projektuojamos ar statomos. Jis pažymi, kad Lietuva lyderiauja visoje Europos Sąjungoje pagal užsakytas vėjo turbinas. Saulės baterijos Lietuvoje jau generuoja 250 MW, dar 200 MW – plėtojama.
Pirmojo vėjo elektrinių parko jūroje parengiamieji darbai, anot ministro, turėtų būti baigti 2023 m. rugsėjį, o elektros gamyba – 2028 m. Planuojamas antrasis toks parkas pradėtų veikti 2030 m. Abiejuose parkuose tikimasi pagaminti apie 5–6TW elektros energijos.
„Planuojama, kad abu parkai pagamins iki 40 proc. mums reikalingos energijos“, – sakė D. Kreivys, kartu pabrėžęs, kad galimos investicijos į jūrą, iš kurioje esančių jėgainių būtų galima pagaminti 3,5 GW energijos, siektų 5 mlrd. eurų, o vieno tokio parko vertė siekia milijardą eurų.
Be to, D. Kreivio teigimu, iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti 60 tūkst. privataus ir viešojo naudojimo elektromobilių įkrovimo stotelių, keliais važinėti 230 tūkst. elektromobilių. Žadama, kad kelios įkrovimo stotelės atsirastų kiekviename daugiabučių kieme.
Energetikos ministerijos duomenimis, šiandien du trečdalius elektros energijos Lietuvoje pagaminama taršiose šiluminėse ir kogeneracinėse elektrinėse. Ministerija sieks iki 2030 m. 90 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dar po 20 m. – visą energiją.
