Kaip suvaldyti klimato nerimą? Padėti sau gali kiekvienas!

Klimato nerimas – „galvos skausmas“, kamuojantis vis daugiau XXI amžiaus žmonių, ypač jaunuolių. Nors žmonija fiksuoja aplinkos pokyčius ir visuotinio atšilimo reiškinius daugybę metų, klimato nerimo sąvoka yra nauja ir apie psichologines klimato kaitos pasekmes žmonėms imta kalbėti ganėtinai vėlai, Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ sako aplinkos psichologė dr. Dovilė Šorytė.

Klimato kaitos eitynės Vilniuje. <br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Klimato kaitos eitynės Vilniuje. <br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Klimato kaitos eitynės Vilniuje. <br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Klimato kaitos eitynės Vilniuje. <br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Klimato kaitos eitynės Vilniuje. <br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Klimato kaitos eitynės Vilniuje. <br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 2, 2022, 2:50 PM

„Šis nerimas yra labai susijęs su pokyčiais, nes tai yra reakcija į tai, kas keičiasi aplinkoje. Viena vertus, tai reakcija į tai, kas keičiasi arba į įvairią žalą, destrukciją, kurią besikeičiantis klimatas arba klimato krizė daro mūsų aplinkai. Kita vertus, tai gali būti ir reakcija į numanomą žalą arba numanomus pokyčius, kurie dar gali būti ateityje. <…> Ką galime pastebėti dabar?

Tikrai daug informacijos atsiranda apie klimato nerimą, apie įvairius kitus padarinius, kokius lemia klimato kaita mūsų psichologinei gerovei, mūsų psichikos sveikatai. Dabar yra labai daug naujų žinių, ateinančių iš mokslo srities, iš mokslo tyrimų“ – pasakoja psichologė.

Pasak dr. Šorytės, tokia žmonių reakcija į pokyčius gamtoje – natūrali. Ir nors klimato nerimas dažniau baugina jaunąją kartą, tai nereiškia, jog vyresni žmonės yra abejingi klimato kaitai.

„Neseniai skaičiau naują publikaciją apie tyrimą, kuris buvo atliktas dešimtyje pasaulio valstybių su vaikais ir jaunais žmonėmis iki 25 metų. Beveik 60 proc. tų žmonių jautėsi labai sunerimę arba netgi labai stipriai sunerimę dėl besikeičiančio klimato, dėl jo padarinių. <...> Jaunų žmonių dar laukia ilgas gyvenimas, todėl jiems šita problema labai aktuali ir manau, kad mes tą dabar ir stebime“ – tikina specialistė.

Klimato nerimas gali pasireikšti ne tik kaip rūpestis, bet ir kaip nusivylimas, kaltė, baimė ir netgi pyktis. Anot aplinkos psichologės, būtent pastarasis iš dalies siejamas su nusivylimu valdžių sprendimais ir neveiksnumu klimato krizės akivaizdoje. „Tai toks beveik išdavystės jausmas. Yra žmonės, kurie mato, kad nėra daroma pakankamai, jie girdi pažadus, tačiau tie pažadai, pasirodo, tušti.“

Nuolatinis beviltiškumo jausmas ir galvojimas apie nesustabdomus gamtos pokyčius gali trukdyti žmogui atlikti net ir kasdienes veiklas – tokiu atveju reiktų reaguoti rimtai ir ieškotis pagalbos. Ir nors gali atrodyti, kad kovoti su klimato nerimu tik globaliais sprendimais, t.y., prisidedant prie klimato kaitos stabdymo, dr. Šorytė įvardija keletą žingsnių, kaip kiekvienas gali padėti savo savijautai ir bent kuriam laikui nuvyti neigiamas mintis.

„Pirmiausiai, tai pradėti veikti, pradėti daryti. <...> Vienas iš dalykų, kuris padeda mažinti nerimą, yra įsitraukimas į konkrečius veiksmus. Ir net kai jauti, kad kažką darai, tai įgalina, padeda atsikratyti bejėgiškumo, beviltiškumo, leidžia jausti daugiau kontrolės. Be to, iš psichologinės pusės, labai svarbu galimybė pasikalbėti su kažkuo apie tai, kaip aš jaučiuosi.

Apie tą išgyvenamą nerimą, apie kylančias mintis dėl ateities, apie savo baimes. Jeigu pačioje artimiausioje aplinkoje nėra tokių žmonių, kurie suprastų, kurie norėtų apie tai kalbėti, tikrai yra rekomendacija visuomet ieškoti kažkokios bendruomenės, su kuria būtų galima apie tai kalbėtis. Socialinė parama šiuo atveju yra labai svarbi ir reikalinga“ – pabrėžia mokslininkė.

Specialistė pasidalino ir amerikiečių psichologų rekomendacija – ieškoti ne tik blogų, bet ir gerų žinių klimato tematika. Teigiamos naujienos dažnai pasimeta neigiamos informacijos sraute, tad svarbu ieškoti to, kas vyksta ir vystosi gerąja linkme – tai padeda susidaryti bendresnį įspūdį ir nepaskęsti liūdesy.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.