Beveik visi pasaulio gyventojai kvėpuoja užterštu oru: įspėja, kad poveikis sveikatai gali būti didesnis, nei manyta

Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.

Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Orą, kuriuo kvėpuojame, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad teršalais, atsakingais už milijonus priešlaikinių mirčių, dabar kvėpuoja beveik visi planetos gyventojai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 9, 2022, 9:15 PM

„Užtenka mažesnės oro taršos, nei manyta anksčiau, kad būtų kenkiama sveikatai“, – sako Pasaulio sveikatos organizacijos narė Sophie Gumy, remdamasi neseniai atnaujintomis Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gairėmis.

Remiantis oro taršos duomenų analize, apimančia daugiau nei 6 tūkst. miestų esančių 117 šalių, PSO teigia, kad dabar 99 proc. pasaulio gyventojų kvėpuoja oru, kuris neatitinka atnaujintų saugos gairių. Tai apima 80 proc. pasaulio miestų teritorijų.

Su kiekvienu įkvėpimu nematomas azoto dioksidas (NO2) iš transporto priemonių, statybinės įrangos, pramoninių katilų, elektrinių ir t. t. patenka giliai į mūsų plaučius. Ten jis gali dirginti mūsų kvėpavimo takų audinius, sukeldamas uždegimą, alergiją ir astmą bei sumažindamas plaučių funkciją.

NO2 taip pat labai padidina riziką susirgti astma vaikystėje. Jis taip pat buvo siejamas su mažesniu naujagimių svoriu, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis net ir tuomet, kai tarša buvo trumpalaikė.

Taip pat įkvepiame smulkias kietąsias daleles (KD), kurios sudarytos iš daugybės skirtingų medžiagų, įskaitant natūralias dykumos dulkes, taip pat visų rūšių teršalus iš mikroplastiko, pramonės, žemės ūkio veiklos, iškastinio kuro deginimo ir laukinių gaisrų. PSO stebi kietąsias daleles, kurių skersmuo yra 10 μm (KD10) arba 2,5 μm (KD2,5).

Kietosios dalelės, ypač KD2,5, gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują, sukeldamos širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos sutrikimus.Yra naujų įrodymų, kad kietosios dalelės veikia kitus organus ir sukelia kitas ligas“, – teigia PSO. 

Nors besivystančios šalys vis dar sunkiau kovoja su kietosiomis dalelėmis nei turtingos šalys, kurių didžiausias lygis fiksuojamas Indijoje (KD10) ir Kinijoje (KD2,5), šis skirtumas nėra toks aiškus, kai kalbama apie NO2. Pasaulyje tik 23 procentai žmonių iš 4000 išmatuotų miestų kvėpuoja NO2 lygiu, atitinkančiu PSO saugos gaires.

Praėjusį mėnesį kitoje didelio masto Šveicarijos bendrovės IQAir oro kokybės ataskaitoje buvo padarytos panašios išvados, nes nė viena šalis neatitiko PSO KD2,5 2021 metais nustatytų oro kokybės gairių.

IQAir komanda nustatė, kad klimato kaitos sukelti laukiniai gaisrai prisidėjo prie to, kad JAV išaugo oro tarša KD2,5. Mažesnes pajamas gaunančios JAV bendruomenės patyrė didžiausią oro taršą.

Gera naujiena yra tai, kad praėjusiais metais daugelyje Kinijos miestų oro kokybė pagerėjo, tačiau jiems dar reikia daug nuveikti.

„Sukrečiantis faktas, kad pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gaires joks didelis miestas ar šalis negali garantuoti saugaus ir sveiko oro savo piliečiams“, – sako Frankas Hammesas, IQAir generalinis direktorius.

Abi ataskaitos rodo, kad dėl šių teršalų beveik visi susiduriame su padidėjusia širdies ligų, insulto, plaučių ligų ir vėžio rizika. PSO apskaičiavo, kad oro tarša vien KD2,5 2016 m. nulėmė maždaug 4,2 mln. ankstyvų mirčių. 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.