LVAT spręs, ar pakartotinai vertinti „Grigeo Klaipėda“ poveikį Kuršių marioms

Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).

Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui palikus galioti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atsisakymą pakartoti kartono gamintojos AB „Grigeo Klaipėda“ poveikio Kuršių marioms vertinimą, ginčo nagrinėjimas keliasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 9:57 AM, atnaujinta May 20, 2022, 10:05 AM

Aukščiausios instancijos teismas sieks atsakyti į klausimą, ar surinkus naujus faktinius duomenis ir išsiskiriant mokslininkų, aplinkosaugininkų, ekspertų bei institucijų pozicijoms, klausimas dėl pakartotinio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai vertinimo atlikimo neturėtų būti svarstomas pakartotinai. Taip pat teismui teks atsakyti į klausimą, ar atliktas reikšmingo neigiamo poveikio vertinimas iš tiesų nesukelia teisinių pasekmių bendrovei, kaip kad nurodė žemesnės instancijos teismas.

Kilo abejonių dėl nustatyto poveikio

Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą AAA atliko 2020 m. gegužę – praėjus keliems mėnesiams, kai buvo nustatyta, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ kolektorių galėjo patekti iš dalies biologiškai valytos nuotekos.

Atlikusi vertinimą AAA pateikė išvadą, kad Kuršių marių vandens ekologinė būklė pablogėjo per 1 klasę. Tokį pablogėjimą esą lėmė iš bendrovės į gamtinę aplinką patekę teršalai.

„Teisinę atsakomybę dėl taršos esame prisiėmę ir nelaukiant teisminių procesų pabaigos bendrovė aktyviai įgyvendina aplinkos atkūrimo priemones. Jos iš aplinkos leis realiai išimti visus bendrovei inkriminuojamus teršalus, nesvarbu, kiek tai kainuos. Tačiau lygiagrečiai turi būti išsklaidytos abejonės ir dėl bendrovės poveikio Kuršių marioms.

Juo labiau kad šis vertinimas yra reikšmingas parenkant ir taikant aplinkos atkūrimo priemones. Tikimės, kad aukščiausios instancijos teismas leis visuomenei pateikti tikslią ir faktais grįstą informaciją“, – komentuodamas bendrovės sprendimą kreiptis į LVAT teigė „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Prokuratūros ekspertai reikšmingo neigiamo poveikio nenustatė

2020 m., netrukus po AAA atlikto vertinimo, bendrovės aplinkai padarytos žalos tyrimą atlikę prokuratūros pasitelkti Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto ekspertai reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei nenustatė.

Priešingai, jų išvadose teigta, kad su bendrovės nuotekomis išleistų organinės kilmės medžiagų kiekis yra per mažas, kad galėtų turėti įtakos ekosistemai, žuvims, paukščiams ar mikroorganizmams.

Teisme vertinta ir tai, kad AAA duomenys prieštarauja pačios institucijos anksčiau surinktai informacijai. Remiantis pastarąja, nuo 2000 iki 2019 metų Kuršių mariose azoto koncentracija didėjo.

Tuo tarpu „Grigeo Klaipėda“ išleidžiamos nuotekos į marias patekdavo tik vienu iš daugelio uosto teritorijoje įrengtų išleistuvų. Kartu per jį buvo išleidžiamos ir apvalytos viso miesto nuotekos. Taigi bendrovės nuotekos sudarė vos tūkstantąją dalį į Kuršių marias patenkančio vandens debito.

Ekologinė padėtis blogėjo jau dešimtmetį

Identišką išvadą pateikė ir bendrovės užsakymu detalų stebėsenos tyrimą ir modeliavimą atlikę tarptautiniai ekspertai – TIG Environmental, Veritas Economic Consulting ir Hidrodata S.p.A (TIG).

Jų metodiškai surinkti duomenys atskleidė, kad nei ties, nei šalia AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo, pro kurį į Kuršių marias pateko su miesto nuotekomis susimaišiusios bendrovės nuotekos, nepastebėta statistiškai reikšminga BDS7, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo medžiagų didėjimo tendencija. Kiekiai buvo stabilūs ir laikui einant mažėjo.

Dar pernai atlikti papildomi TIG ekspertų tyrimai nustatė, kad vertinimą atlikusi AAA neatsižvelgė į reikšmingus veiksnius – blogą ar labai blogą vandens būklę pastarąjį dešimtmetį, taip pat 2018 m. ties išleistuvu nustatytą azoto kiekio viršijimą, kuriam įtakos turėjo Nemunu atplukdomi teršalai ir iš kitų taršos šaltinių (ypač – žemės ūkio) patenkantys teršalai.Visais šiais duomenimis „Grigeo Klaipėda“ grindė prašymą AAA atlikti pakartotinį poveikio Kuršių marių būklei vertinimą, kuris institucijos sprendimu buvo atsmestas.

Šį sprendimą užginčijusi bendrovė nurodė, kad tokia institucijos laikysena reikšmingai apsunkina Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose įstatymuose nustatytą teisę ir pareigą įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones – teršalų išėmimą iš gamtinės aplinkos.

Jos reikalingos tam, kad kaip galima greičiau būtų padidintas Kuršių marių vandens biologinis produktyvumas ir pagerinta ekologinė būklė, o kartu ir atlyginta bendrovei inkriminuojama žala gamtai bei sudarytos sąlygos pradėti susitaikymo su valstybe procedūrą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.