Paskelbtoje Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo ataskaitoje iš viso pasiūlyta 41 nauja ir atnaujinama priemonė: 10 – bioįvairovei (ruoniai, paukščiai, žuvys), 7 – nevietinėms rūšims, 2 – komercinių žuvų ištekliams, 2 – eutrofikacijai, 5 – jūros dugno trikdymui, 10 – teršalams, 3 – šiukšlėms, 2 – triukšmui. Priemonės apima teisės aktų pakeitimus, metodikų parengimą, tyrimus ir analizes, gamtotvarkos planų parengimą.
Pasiūlymuose dėmesys skiriamas ir Kuršių marių taršos problematikai, kuri jau daugybę metų kelia didelį susirūpinimą aplinkosaugininkams.
Naujai pasiūlytomis priemonėmis siūloma papildyti šiuo metu veikiantį, tačiau geros aplinkos būklės pasiekti neleidusį Baltijos jūros veiksmų planą. Visos priemonės turėtų būtų įgyvendintos iki 2030 metų.
Dėl koordinuotumo trūkumo – nauja institucija
Ataskaitoje teigiama, kad nors Lietuva turi pakankamą žmogiškųjų išteklių potencialą ir mokslinę patirtį, koordinuotumo Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklės stebėsenoje trūksta.
„Jūros tyrimuose ir stebėsenoje dalyvauja skirtingo pavaldumo įstaigos (AAA padaliniai, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas ir kt.), kurių patirtis vykdant jūrinės aplinkos tyrimus, sistemingą stebėjimą, antropogeninio poveikio įvertinimą ir prognozavimą yra labai skirtinga“, – rašoma dokumente.
Rengėjų manymu, ši problema galėtų būti išspręsta įsteigus visiškai naują koordinavimo įstaigą – pavyzdžiui, Lietuvos jūrų tyrimų ir monitoringo tarybą, kuriai vadovautų AAA.
Tokia taryba galėtų padėti spręsti strateginius klausimus, susijusius su Lietuvos jūros aplinkos apsaugos politika, planuoti jūros aplinkotyros kryptis, numatyti atitinkamų specialistų paruošimo poreikius.
Teršalų išėmimui iš Kuršių marių – nendrynų šalinimo tyrimai
Su Kuršių marias alinančia eutrofikacija – reiškiniu, susidarančiu dėl maistmedžiagių, tokių kaip azotas ir fosforas, pertekliaus – skatinama kovoti aktyviau. Dėl eutrofikacijos fiksuojamas neskaidrus vanduo, itin gausus marių žydėjimas, biomasės sankaupos krante, nemalonus pūvančių dumblių kvapas.
Šioje srityje siūlomos dvi naujos priemonės: nendrynų, kaip savybę kaupti teršalus turinčių augalų, šalinimo tyrimai bei maistmedžiagių apkrovos įvertinimas, valdymas ir prognozavimas.
Pastaroji priemonė, ekspertų manymu, leistų vertinti maistmedžiagių kaitą visoje sistemoje: baseine, upėje, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje ir nustatyti galimus didžiausius taršos apkrovos dydžius. Gauti rezultatai, kaip tikimasi, leis išmatuoti pavienių gamtosauginių priemonių efektyvumą, įvertinti uosto veiklos – nuotekų išleidimus iš uosto įmonių – poveikį, numatyti ilgalaikius geros aplinkos būklės kriterijus.
Tuo tarpu nendrių juosta, šiuo metu užimanti didžiąją vakarinės ir rytinės marių kranto linijos dalį, funkcionuoja kaip „biogeocheminis reaktorius“, kurioje suneštas fitoplanktonas ir kita bioginėnė medžiaga, skaidant gali būti paverčiama į azoto ir fosforo junginius.
Siūloma įvertinti, kiek nendrių zona turi įtakos marių azoto ir fosforo balansui, taip pat tai, kaip aktyvus nendrių pjovimas papildomai prisidėtų prie maistmedžiagių išėmimo iš vandens.
Vertinimo sistemos įdiegimui siūloma skirti apie 1,9 mln. eurų, nendrių pjovimo programos tyrimams – apie 4 tūkst. eurų.
Papildys jau veikiančias priemones
Pasiūlytos naujos priemonės turėtų papildyti jau vykdomų priemonių sąrašą.
Siūloma toliau vertinti filtruojančių moliuskų (dreisenų) įveisimo ir auginimo projekto galimybes Kuršių mariose ir fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje bandomąjį projektą, panaudojant plaukiojančias priemones, o surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose.
Taip pat numatoma padidinti azoto, fosforo ir anglies matavimų dažnumą Klaipėdos sąsiaurio stebėjimo taškuose, vertinti biologinių procesų įtaką (azoto fiksaciją, denitrifikaciją ir cianotoksinų produkciją) biogeninių medžiagų balansui Kuršių mariose ir maistmedžiagių prietakai į Baltijos jūrą.
Skaičiuojama, kad nuosekliai taikant priemones, perspektyvoje fosforo gali sumažėti 7 proc., o azoto – 9 proc.
Nerimą kelia ir antrinė tarša
Ataskaitą parengę mokslininkai ragina imtis veiksmų ir dėl Kuršių marių bei Baltijos jūros dugno nuosėdose istoriškai susikaupusių didelių maistmedžiagių kiekių. Dėl gamtinių sąlygų, ypač vasaros laikotarpiu, šios medžiagos atpalaiduojamos nuo dugno ir sukelia antrinę taršą.
„Šiuo laikotarpiu bendro ištirpusio azoto ir fosfatų per dieną patenka iki ~80 proc. daugiau nei jų yra atnešama upe. Kuršių mariose dėl specifinių hidrodinaminių vyksta intensyviausias fitoplanktono žydėjimas ir dumblo kaupimasis, sąlygojantis didelius biogeninių medžiagų kiekius tiek vandens storymėje, tiek ir dugno nuosėdose“, – rašoma dokumente.
Ekspertų teigimu, be antrinės taršos maistmedžiagėmis iš dugno nuosėdų, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje ištirpęs molekulinis azotas, dėl melsvabakterių nuo liepos iki rugsėjo mėnesio akumuliuojamas azotas, kurio didžioji dalis išnešama į Baltijos jūros priekrantę.
Priemonės – preliminarios
Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu įgyvendina projektą „Dokumentų, reikalingų parengti trečiuosius Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus/ priemonių programas ir antrąją priemonių programą gerai Baltijos jūros būklei pasiekti, įsigijimas“. Šis projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, siekiant suvaldyti ir apsaugoti vandens išteklius.
Projekto metu gauta mokslinė ir ekspertinė informacija yra esminis dokumentas, kuriuo remdamiesi aplinkosaugininkai ir paruošė preliminarų naujų ir atnaujintų priemonių planą. Visos naujai pasiūlytos priemonės kol kas yra preliminarios, iki gegužės pabaigos joms buvo galima teikti pasiūlymus.
