Konferencija parengs sąlygas naujam Jungtinių Tautų svarbių derybų ratui, vėliau šiais metais įvyksiančiam Egipte.
Tai taip pat bus proga išbandyti pasiryžimą šalių, susiduriančių su virtine krizių, įskaitant klimato kaitos poveikio stiprėjimą, geopolitinę įtampą, kraujo liejimą Ukrainoje ir pasaulinę maisto krizę.
„Klimato kaita nėra tokia darbotvarkė, kokią galime leistis sau atidėti“, – prieš susitikimą sakė darbą baigianti JT klimato programos vadovė Patricia Espinosa.
Jos teigimu, būtina, kad šalys į JT klimato konferenciją COP27 Šarm aš Šeiche lapkričio mėnesį atvyktų pasirengusios parodyti „drąsių, konkrečių žingsnių, paremtų konkrečiais planais“, dėl „skubių ir transformuojamų“ ambicijų kovos su klimato kaita srityje.
Tokie žingsniai tiesiog privalomi, „kol dar nevėlu“, pridūrė ji.
Vyriausybės jau sutiko, kad klimato kaita yra rimta grėsmė žmonijai ir planetai, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų – mažinti iškastinio kuro deginimo lemiamą taršą ŠESD, pasirengti vis didėjančiam pasaulinio atšilimo poveikiui.
JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) šiemetinės ataskaitos santraukoje daroma išvada, kad delsiant toliau „bus praleista trumpa ir greit praeisianti proga užsitikrinti gyventi tinkamą ir tvarią ateitį visiems“.
Tačiau jei viskas eisis kaip dabar, pasauliui tikriausiai nepavyks įvykdyti Paryžiaus klimato susitarime sumatytų įsipareigojimų siekti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ negu 2 Celsijaus laipsniais, palyginus su padėtimi iki pramonės revoliucijos
Potsdamo poveikio klimatui tyrimų instituto direktorius Johanas Rockstromas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „besivystančios pasaulinės krizės“ ir fakto, kad „potencialiai sparčiai judame sunkiai suvaldomo klimato poveikio link“, moksliniai įrodymai neatitinka veiksmų.
„Tai kelia didelį susirūpinimą“, – sakė jis.
Pasaulio temperatūra jau yra padidėjusi beveik 1,2 Celsijaus laipsnio. To pakanka, kad dažnėtų žmonių aukų pareikalaujantys potvyniai, štorminės patvankos ir karščio bangos.
Finansavimo klausimas
Nors birželio 6–16 dienomis vyksianti konferencija yra didele dalimi techninė, skirta pasirengti konferencijai Egipte, Bonoje reikės aptarti virtinę svarbių klausimų.
Ypač didelis dėmesys bus skirtas tam, kad turtingos teršiančios šalys skirtų finansavimą siekiant padėti pažeidžiamoms besivystančioms šalims – mažiausiai atsakingoms už pasaulinį atšilimą – dorotis su vis skaudesniais atšilimo padariniais.
Pažadas nuo 2020-ųjų skirti po 100 mlrd. dolerių (93 mlrd. eurų) per metus, kad šios šalys galėtų geriau prisitaikyti prie šylančio pasaulio, vis dar nėra įvykdytas.
Tuo metu vis garsiau skamba raginimai padengti šalių, jau patiriančių niokojamą klimato kaitos poveikį, nuostolius. Konkretus dialogas šia tema numatomas šią savaitę.
Mažųjų salų valstybių sąjunga (AOSIS) yra įspėjusi, kad Bonos konferencija negali būti tik „dar vienas pasikalbėjimas“, ir ragina pateikti „aiškų vaizdą“, kada ir kaip šis finansavimas atsiras.
