Mokslininkai perspėja, kad atveriame Pandoros skrynią: nestabdoma klimato kaita skatina daugybės ligų plitimą

Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.

Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>RS/Scanpix nuotr. 
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>RS/Scanpix nuotr. 
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>A.Ščiavinskaitės nuotr. 
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>A.Ščiavinskaitės nuotr. 
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė žmonėms pavojingų ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai, tam tikru momentu suintensyvėjo dėl su klimato krize susijusių padarinių.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 9, 2022, 12:35 PM, atnaujinta Aug 9, 2022, 12:46 PM

Tokios ligos kaip Zika virusinė infekcija, maliarija, dengės karštligė ir net COVID-19 yra susijusios su klimato kaitos padariniais – karščio bangomis, gamtiniais gaisrais, ekstremaliais kiekiais kritulių ir potvyniais. Iš viso yra daugiau nei 1000 skirtingų būdų, kaip šie reiškiniai gali paspartinti ligų plitimą.

Pasaulinis atšilimas ir pasikeitę kritulių kiekiai plečia ligų nešiotojų, tokių kaip uodai, erkės ir blusos, spektrą, todėl plinta maliarija, Laimo liga, Vakarų Nilo virusas ir kitos ligos.

Audros ir potvyniai priverčia žmones trauktis iš jų gyvenamųjų vietų, taip priartindami juos prie patogenų, sukeliančių gastroenterito ir choleros protrūkius, o klimato kaitos poveikis susilpnino žmonių gebėjimą susidoroti su tam tikrais patogenais. Pavyzdžiui, dėl sausros gali pablogėti sanitarinės sąlygos, dėl kurių gali kilti dizenterija, vidurių šiltinė ir kitos ligos.

„Mes atidarome Pandoros ligų skrynią. Dėl klimato kaitos visame pasaulyje turime visus šiuos veiksnius, kurių yra daugiau nei 1000. Yra ligų, kurios tik laukia, kol galės pradėti plisti“, – sakė tyrimui vadovavęs Havajų universiteto profesorius Camilo Mora.

Tyrėjai išnagrinėjo daugiau nei 70 000 mokslinių straipsnių, kuriuose buvo analizuojamas ryšys tarp skirtingų klimato pavojų ir infekcinių ligų. Kai kuriuose iš šių dokumentų nagrinėjami 700 metų senumo duomenys, kurie rinkti dar prieš prasidedant žmogaus sukeltai klimato krizei.

Iš 375 skirtingų infekcinių ligų, paminėtų šiuose dokumentuose, mokslininkai nustatė, kad 218, daugiau nei pusė, suintensyvėjo dėl klimato kaitos sukeltų padarinių.

Mažesnę infekcinių ligų dalį, apie 16 proc., klimato poveikis nuslopino. Kira Webster, tyrimo bendraautorė, sakė, kad augant ligų duomenų bazei „mes ir sužavėti, ir sunerimę, dėl daugybės turimų atvejų tyrimų, kurie jau rodo, kokie pažeidžiami mes tampame dėl nuolat didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.“

C.Mora teigė, kad klimato krizė tikriausiai pablogino COVID-19 plitimą įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaisrai ir potvyniai sutrikdė buveines, todėl laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, ligas nešiojantys šikšnosparniai, išstumiami į naujas, arčiau žmonių esančias vietas.

Profesoriaus teigimu, jis pats kenčia nuo lėtinių sąnarių skausmų po to, kai prieš kelerius metus Kolumbijoje užsikrėtė čikungunijos karštlige, kai dėl ilgo intensyvių liūčių periodo išaugo uodų skaičius.

Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo, kad klimato krizė gresia panaikinti per pastaruosius 50 metų pasiektą pažangą pasaulinės sveikatos ir skurdo mažinimo srityse, ir apskaičiavo, kad nuo 2030 iki 2050 m. kasmet dėl ​​plintančių ligų mirs 250 000 daugiau žmonių.

„Naujasis tyrimas yra įspūdingas tuo, kas buvo ištirta, siekiant parodyti, kad klimato kaitos padariniai apsunkina mūsų ir taip bauginančią užduotį kovoti su mikrobais“, – sakė Harvardo universiteto Klimato, sveikatos ir pasaulinės aplinkos apsaugos centro direktorius Aaronas Bernsteinas, kuris tyrime nedalyvavo.

„Klimato mokslas parodė, kad dėl klimato kaitos vis daugiau pasaulio teritorijų tampa per karštos, per sausos, per drėgnos ir galiausiai per daug netinkamos žmonėms jose išsilaikyti.

Masinė žmonių migracija gali paskatinti visų rūšių infekcinius protrūkius – nuo ​​meningito iki ŽIV. Trumpai tariant, nestabilus klimatas sukuria palankią dirvą infekcinėms ligoms įsitvirtinti ir plisti“, – pridūrė A.Bernsteinas. 

Parengta pagal „The Guardian“ inf. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kas vyks neeilinėje „K. Bartoševičiaus sesijoje“?