Kodėl ne visi gyventojai skuba prisijungti prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos
Tik pagal numatytus standartus išvalytos nuotekos gali būti išleidžiamos į aplinką. Tačiau kaip pastebi Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas, netinkamas nuotekų valymas vis dar yra gana dažna problema.
„Gyventojams, kurie naudojasi centralizuota nuotekų tvarkymo sistema, niekuo rūpintis nereikia – nuotekos vamzdžiais keliauja į nuotekų valymo įrenginius, juose yra išvalomos pagal numatytus standartus ir išleidžiamos į aplinką. Tinkamai nuotekos gali būti tvarkomos ir įsirengus individualų biologinį nuotekų valymo įrenginį ar nuotekų kaupimo rezervuarą, kuriame sukauptos nuotekos turi būti reguliariai išsiurbiamos ir išvalytos nuotekų valykloje, – pasakoja specialistas. – Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet nuotekų kaupimo rezervuaras yra pralaidus arba biologinis nuotekų tvarkymo įrenginys veikia netinkamai, todėl nuotekos nėra tinkamai išvalomos ir patekusios į aplinką teršia gamtą. Deja, sakyti, kad individualiai tvarkomos nuotekos visais atvejais yra tvarkomos tinkamai, kol kas dar tikrai negalima.“
Centralizuotas nuotekų tvarkymas visais atvejais turėtų būti ekonomiškai naudingesnis gyventojui, nei tinkamas individualus nuotekų tvarkymas. Tačiau prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos verta ne tik dėl patogumo ir ekonominės naudos. Centralizuotai valomos nuotekos tvarkomos efektyviau, miestų nuotekų valyklos gali užtikrinti aukštesnius išvalymo standartus, vykdoma griežtesnė kontrolė – žvelgiant iš aplinkosauginės pusės tai svarbiausi kriterijai.
Priežasčių, kodėl gyventojai vengia prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, yra keletas. Pagrindinės jų – netinkamas pačių tinklų išplanavimas ir gyventojų nenoras mokėti už nuotekų tvarkymą.
„Pasitaiko atvejų, kai tinklai suplanuojami tose vietose, kuriose nėra pakankamo jų poreikio – gyventojai išsikraustę arba investavę į tinkamai nuotekas valančius biologinius įrenginius. Tačiau būna ir taip, kad gyventojai į nuotekų tvarkymą žiūri neatsakingai ir nenori už tai mokėti. Juk tvarkant nuotekas tinkamai – tiek prisijungus prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, tiek tinkamai tvarkant jas individualiai – tai neišvengiamai kainuoja, tačiau tinkamas individualus nuotekų tvarkymas dažniausiai kainuoja brangiau“ – sako Irmantas Valūnas.
Prisijungiant prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos verta paskaičiuoti ekonominę naudą
Prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų reikalauja gyventojų investicijų, todėl priimant šį sprendimą pirmiausiai reikėtų įsivertinti ekonominę naudą. Kokių investicijų iš gyventojų pareikalaus prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tinklų sistemos, kiekvienu atveju priklauso nuo individualios situacijos: jei prie gyventojo sklypo nėra atvesto nuotekų išvado, investuoti teks daugiau.
„Įgyvendinant Miestų nuotekų valymo direktyvą, daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčių aglomeracijų teritorijose, kuriose išvystyta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, gyventojų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų yra skiriama parama pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos finansavimo kryptį „Vandenų apsauga“, – apie gyventojams vandens įmonėms skiriamą finansinę paramą gyventojų būstų prijungimui pasakoja Irmantas Valūnas. Aglomeracijose, kurios numatytos direktyvoje, tačiau neturi pakankamai išvystytos centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, iš Vandentvarkos fondo buvo skiriama parama tinklų plėtrai.“
Savivaldybėms suteikiama Vandentvarkos fondo parama
Europos Komisijos nuomone, aglomeracijose (tankiai apgyvendintose teritorijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, kurioms taikomi Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimai) nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos centralizuotose sistemose, o individualiose sistemose tvarkomų nuotekų dalis negali būti didesnė kaip 2%.
„Kai kuriose Lietuvos aglomeracijose per didelė dalis nuotekų tvarkoma individualiai. Įgyvendinant Miesto nuotekų valymo direktyvą, pasiekta nemaža pažanga. Europos Komisija įvardijo 54 aglomeracijas, neatitinkančias nuotekų direktyvos. Šiuo metu daugiau kaip pusė šių aglomeracijų jau atitinka direktyvos reikalavimus. Didžioji dalis šiuo metu dar reikalavimų neatitinkančių savivaldybių tvirtina, kad pažeidimas aglomeracijose iki 2023 m. bus ištaisytas. Aplinkos ministerija nuolat bendrauja su savivaldybėmis, kurios dar neįgyvendino Direktyvos reikalavimų – apie dabartinę situaciją pasakoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas.
Siekiant įgyvendinti direktyvos dėl miesto nuotekų valymo reikalavimus, buvo įsteigtas Vandentvarkos fondas. 2021 m. balandžio 1 d. baigėsi paskutinis kvietimas teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kurio metu buvo gauta 16 paraiškų už 26,9 mln., suplanuota prijungti 6351 gyventoją prie nuotekų surinkimo tinklų ir 3824 gyventojus prie geriamojo vandens tiekimo tinklų. Šiuo metu įgyvendinama 30 (šeši projektai baigti įgyvendinti) projektų dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros aglomeracijose, kuriuose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti apkrova. Planuojama, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d., įgyvendinus šiuos projektus, prie geriamojo vandens tiekimo centralizuotos infrastruktūros bus prijungta apie 8 936 gyventojai, o prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros – 13 971 gyventojas. – apie projektų įgyvendinimo eigą teigia Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Raimonda Juknaitė.
Straipsnis finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Daugiau informacijos Aplinkos ministerijos (am.lrv.lt) ir ES investicijų (esinvesticijos.lt) interneto svetainėse.
