Paros ribinės vertės viršijimo atvejų kai kuriuose miestuose buvo kiek daugiau nei 2021 m., bet reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas nė vienoje OKT stotyje – tokių dienų užfiksuota nuo 1 iki 19.
Duomenys rodo, kad ir pernai didžiausios teršalų koncentracijos fiksuotos šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją užterštumą didina į aplinkos orą išmetami degimo produktai. Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų užfiksuota spalio–gruodžio ir sausio–kovo mėnesiais, pažymima pranešime.
Smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 5,1 iki 12,6 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m3). Visose oro kokybės tyrimų stotyse šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracija buvo mažesnė nei ankstesniais metais.
Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse svyravo tarp 8–28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m3). Didžiausia NO2 vienos valandos koncentracija nė vienoje tyrimų stotyje taip pat neviršijo ribinės vertės (200 µg/m3).
Didžiausia ozono (O3) 8 valandų koncentracija Panevėžio OKT stotyje ir kaimo foninėje Dzūkijos stotyje viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Tačiau niekur nebuvo viršyta siektina vertė (120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) – pastarųjų 3 metų (2020–2022 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis kriterijus, svyravo nuo 1 iki 3 dienų, skelbiama pranešime.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nė vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku. Benzo(a)pirenas į aplinkos orą patenka daugiausia iš kietąjį kurą (akmens anglį, durpes, medieną) deginančių įrenginių, taip pat su transporto išmetamosiomis dujomis.
Sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos neviršijo, tačiau, palyginti su 2021 m., padidėjo. Daugelio policiklinių aromatinių angliavandenilių vidutinės metinės koncentracijos buvo mažesnės.
Pernai sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių. Palyginti su 2021 m., SO2 koncentracijos daugelyje tyrimų vietų padidėjo, CO koncentracijos aplinkos ore – sumažėjo, pažymima pranešime.
Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka žymiai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore. 2022 m. vidutinės metinės kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos visose tyrimų vietose, o KD10 – daugelyje šalies miestų OKT stočių buvo didesnės nei rekomenduojama PSO (atitinkamai 5 ir 15 µg/m³).
PSO rekomenduojamas standartas KD10 koncentracijai neviršytas tik Mažeikiuose ir Jonavoje, t. y. šių kietųjų dalelių koncentracija siekė 13–14 µg/m³. Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikius, Jonavą, Kėdainius ir Kauno Noreikiškių OKT stotį. Ozono didžiausia 8 valandų koncentracija neturi būti didesnė negu 100 µg/m³ – šį kriterijų atitiko tik Šiaulių mieste nustatytos O3 vertės.
Sieros dioksidui rekomenduojama maksimali paros koncentracija (40 µg/m³) daugelyje tyrimų vietų neviršyta, išskyrus Vilniaus Lazdynų OKT stotį. Anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kurioje numatoma, kad nuo 2030 m. įsigalios žymiai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie PSO rekomenduojamų lygių.
