Visgi AAD su tokiu teiginiu nesutinka. „Šių metų balandžio 3 d. žiniasklaidoje pasirodė straipsnių dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo š. m. kovo 30 d. nutarties AB „Grigeo Klaipėda“ vadovo Tomo Eikino administracinio nusižengimo byloje, kuria iš dalies buvo pakeisti teismų sprendimai dėl jam paskirtos baudos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino AB „Grigeo Klaipėda“ vadovo padarytą pažeidimą ir paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento jam skirtą nuobaudą.
Aplinkos apsaugos departamentas pažymi, kad AB „Grigeo Klaipėda“ pranešime ir jo pagrindu parengtuose straipsniuose pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo interpretacija yra neteisinga“, – pranešė AAD.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra priimta administracinio nusižengimo byloje, kurioje T. Eikinas, kaip bendrovės vadovas, buvo nubaustas už netinkamą bendrovės paviršinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimą, kurio metu įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui neteisėtai per AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleista 18,6 kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų.
Ši administracinio nusižengimo byla, pasak AAD, niekaip nesusijusi su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, taip pat joje bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir jos atsakingiems asmenims bei darbuotojams inkriminuojamomis galimomis nusikalstamomis veikomis ir įrodinėjama aplinkai galimai padaryta didele žala.
„Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kovo 30 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nustatyta, jog dėl AB „Grigeo Klaipėda“ netinkamo paviršinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimo į Kuršių marias buvo neteisėtai išleista 18,6 kub. m nevalytų gamybinių nuotekų. Kartu nustatyta, kad AB „Grigeo Klaipėda“ gamybinės nuotekos, neteisėtai išleistos į paviršinius nuotekų tinklus, o iš jų – į Kuršių marias, buvo toksiškos.
Kasacinis teismas nagrinėjo konkretaus ANK 268 straipsnio sudėtį ir pasisakė dėl jo – pažymėjo, kad administracinio nusižengimo, už kurį nubaustas AB „Grigeo Klaipėda“ vadovas T. Eikinas, sudėtis yra formali. Tai yra – nusižengimas yra laikomas baigtu nuo paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimo momento ir tokiam pažeidimui konstatuoti nereikalaujama padarinių kilimo nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, įvertinęs AB „Grigeo Klaipėda“ atstovės argumentus ir tai, kad žalos aplinkai atlyginimo klausimas nagrinėjamas visai kitoje – civilinėje byloje, bei į tai, kad ANK 268 straipsnio 5 dalies sudėtis, kurią inkriminavo aplinkosaugos specialistai AB „Grigeo Klaipėda“ vadovui, yra formalioji – tai yra veiką kvalifikuojant pagal šį straipsnį žala nėra kvalifikacinis požymis, LAT konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pašalintina kaltinimo aplinkybė dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo. Žala yra kitos bylos kitame teisme nagrinėjimo dalykas“, – aiškino AAD.
AAD taip pat pabrėžia, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal departamento ieškinį bendrovei „Grigeo Klaipėda“ dėl 2021 m. liepos 20 d. įvykio metu neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, o būtent tai ir nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje – kad žala nagrinėjama kitoje byloje (o ne šioje administracinio nusižengimo byloje).
„AB „Grigeo Klaipėda“ netinkamai eksploatavo paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, dėl to 2021 m. liepos 20 d. įvykus techniniam gedimui į Kuršių marias išleido 18,6 kubinių metrų nevalytų toksiškų gamybinių nuotekų. Dėl šia neteisėta veika aplinkai padarytos žalos fakto, kaip ir žalos dydžio, bus priimtas sprendimas civilinėje byloje.
Dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų abejonių neturėjo nė vienas iš 3 instancijų teismų“, – pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Primename, kad AB „Grigeo Klaipėda“ atstovų siųstame pranešime buvo teigiama, kad „Pirmadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad Aplinkos apsaugos departamentas, bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovui Tomui Eikinui skirdamas baudą už 2021 m. incidentą su technologinio vandens nutekėjimu, nepagrįstai konstatavo žalos Kuršių marioms padarymo faktą.
Aukščiausiojo Teismo teigimu, žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant realų neigiamą pokytį, nepakanka remtis 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, teigiama pranešime žiniasklaidai.
2021 m. liepą dėl „Grigeo Klaipėda“ įvykusio automatinės sklendės gedimo į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą pateko apie 18,6 kub. metrų technologinio vandens. Gedimas buvo operatyviai pašalintas, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas T. Eikinui skyrė administracinę 600 eurų baudą.
T. Eikinas neneigė faktinių aplinkybių dėl incidento, tačiau nesutiko su departamento konstatavimu, jog taip buvo padaryta žala Kuršių marioms.
Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojant T. Eikinui administracinio nusižengimo padarinius žalos Kuršių marioms padarymo faktas nebuvo nustatytas.
„Jis [faktas – past.] privalo būti ne tik objektyviai nustatytas, išdėstant įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir tinkamai motyvuotas. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta nebuvo“, – skelbiama nutartyje.
Anot Aukščiausiojo Teismo, ankstesni teismai – Klaipėdos apylinkės bei apygardos – nesilaikė objektyvaus visų aplinkybių išnagrinėjimo ir tinkamai nepagrindė savo išvadų dėl žalos Kuršių marioms padarymo. Todėl abiejų instancijų teismų nutartys yra keistinos, pašalinant šią kaltinimo aplinkybę.
Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla dėl 2020 m. sausį nustatytos Kuršių marių taršos „Grigeo Klaipėda“ leistomis nevalytomis nuotekomis. Dėl galimos žalos gamtai Aplinkos apsaugos departamentas yra pareiškęs įmonei beveik 48 mln. eurų ieškinį.
Tuo tarpu tarptautinė tyrimų kompanija „TIG Environmental“ nenustatė Kuršių marių vandens būklės neigiamo pokyčio. Šis poveikio aplinkai vertinimas „Grigeo Klaipėda“ užsakymu atliktas 2020–2021 m. pagal atitinkamą Europos Sąjungos direktyvą ir Europos Komisijos gaires.“
