Kaip teigiama pranešime spaudai, teismui pateiktame prašyme pažymima, kad prokurorė G. Skersinskytė, bendraudama telefonu ir persiųsdama liudytojui bylos dokumentus, kuris neturi teisės susipažinti su bylos medžiaga, galėjo tendencingai siekti užsitikrinti liudytojo parodymų turinį.
„Toks prokurorės elgesys ypač kritiškai ir neigiamai turi būti vertinamas ne tik dėl liudytojo V. Beržonskio parodymų reikšmės šioje byloje, bet ir todėl, kad tos pačios prokurorės nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Siekiant užtikrinti tokių liudytojų parodymų patikimumą, ypatingai svarbu vengti bet kokio kontakto ir tiesioginio ar netiesioginio poveikio“, – rašoma dokumente.
Dėl šių aplinkybių bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovų parengtame pareiškime keliami klausimai dėl G. Skersinskytės neutralumo ir nešališkumo.
„Prokurorės veiksmai akivaizdžiai parodo, jog ir neprocesiniais būdais siekiama, kad byloje būtų patvirtinta suformuluota kaltinimo versija. Tokius veiksmus prokurorė atlieka sąmoningai pažeisdama tiek baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas taisykles, tiek prokuroro veiklą reglamentuojančius teisės aktus.“, – teigiama pareiškime teismui.
Teismui pateiktame prašyme taip pat atskleidžiama, kad prokurorė šių metų gegužės pradžioje specialiai aplinkosaugos nusikaltimams skirtoje konferencijoje skaitė pranešimą, kuriame apžvelgė šiuo metu Šiaulių apygardos teisme tebenagrinėjamą bylą.
„Konferencijoje, kurioje dalyvavo ir valstybės institucijų, aukščiausiųjų teismų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – atstovai, teisėjai, prokurorė ne tik viešai, dalyvaujant teisėjams, kuriems ateityje gali tekti nagrinėti šią bylą, pateikė savo nuomonę dėl tiriamų faktinių aplinkybių ir tokiu būdu darė jiems neleistiną įtaką, tačiau taip pat pažeidė ir byloje kaltinamųjų asmenų nekaltumo prezumpciją, kadangi apie taršą kalbėjo kaip apie įvykusį faktą, nepaisant to, kad jis dar nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – teigiama teismą pasiekusiame prašyme.
Dėl šių aplinkybių „Grigeo Klaipėda“ taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama Prokurorų etikos komisijos ištirti G. Skersinskytės veiksmus darant poveikį liudytojui ir įvertinti, ar tokiais veiksmais prokurorė nepadarė įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio ir ar nepažeidė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų nešališkumo ir nepiktnaudžiavimo principų.
Kaltinimai pateikti 14-kai asmenų. Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
