Šiuo metu Seime diskutuojama dėl įstatymo pokyčių, kurie leistų prekybos centrams pratęsti kokybiškų produktų, paženklintų žymeniu „Geriausias iki...“ minimalų tinkamumo vartoti terminą ir pardavinėti juos ilgiau. Visgi neretas produktų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, įsigyti vis dar privengia, o užsilikusį ir termino pabaigos sulaukusį produktą iš šaldytuvo tiesiog išmeta.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė pastebi, kad ant produkto nurodytas terminas ne visada reiškia, kad jis netinkamas vartoti.
„Terminas „Geriausias iki...(data)“ yra siejamas su maisto kokybe – maistas po nurodytos datos gali būti nebe toks kokybiškas. Pavyzdžiui, jo skonis, kvapas ar išvaizda gali būti nebe tokie geri. Terminu „Geriausias iki...(data)“ ženklinami negreitai gendantys maisto produktai tokie kaip arbata, sausainiai, kruopos ir pan“, – pastebi specialistė.
Visgi jei ant pakuotės nurodyta „Tinka vartoti iki...(data)“, produkto geriau nebevartoti – taip, pasak specialistės, yra ženklinami maisto produktai, kurie mikrobiologiniu požiūriu greitai gendantys ir įprastai reikalaujantys specialios laikymo temperatūros.
Įsitikinimui – trijų P taisyklė
Visgi sveikata, norint išvengti išmesto maisto, rizikuoti nereikėtų. Norėdami įsitikinti, ar produktas, su pasibaigusiu „Geriausias iki“ terminu vis dar tinkamas, galite išbandyti trijų „P“ taisyklę.
„Pažiūrėti, pauostyti, paragauti. Visų pirma, produktą reikėtų apžiūrėti akimis – ar nėra kenkėjų, ar produktas nepakeitęs prekinės išvaizdos, ar pakuotė nėra pakitusi, išsipūtusi ir t.t.
Antrasis žingsnis – pauostymas. Užuodus gedimo kvapą, produkto negalima vartoti.
Atlikus šiuos veiksmus, toliau produktą galima paragauti. Pavyzdžiui, riebūs produktai gali apkarsti (avižiniai dribsniai, palyginti su kitais grūdų produktais, greičiau apkarsta). Tokių produktų vartoti nereikėtų“, – pataria I.Drulytė.
Visgi jei ilgai negendančių produktų terminas jau pasibaigęs, o jų suvartoti neplanuojate, tai nebūtinai reiškia, kad maistas turi atsidurti šiukšliadėžėje.
„Labdarai ir paramai gali būti perduodami maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas nurodytas žymoje „Geriausias iki...“ yra pasibaigęs, tačiau pratęstas atsižvelgiant į Vertinimo ir galiojimo terminų pratęsimo rekomendacijas pateiktas VMVT taisyklėse.
Pagal šias taisykles labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo subjektai, prieš priimdami maistą, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Geriausias iki ...“, yra pasibaigęs, turi įsitikinti, ar tinkamomis sąlygomis jis buvo laikytas, įvertinti maisto produktų pakuotes ir pačių produktų būklę“, – aiškina specialistė.
Sunaudoti galima ir brokolio kotą
Žurnalistė ir konsultacijų įmonės „Enough“ verslo partnerė Živilė Vaškytė-Lubienė sako, kad visuomenei dar stinga žinių apie tvarumo principus, kurie visai nesunkiai pritaikomi kasdienybėje, o kai kurie iš jų gali padėti net sutaupyti.
„Užsienyje labai populiarėja „zero waste“ judėjimas. Tiek kalbant apie produkciją, tiek apie mitybą. Tu tikrai gali maisto likučius panaudoti, kad tu gali, tarkime, sriubas, jei matai, kad nesuvalgysi, užsišaldyti ir atsišildyti, kai galėsi.
Yra tokių paprastų dalykų, apie kuriuos dar mažai kalbama, bet jie yra tikrai naudingi“, – laidoje „Tvarumo kodas“ sako Ž.Vaškytė-Lubienė.
Moteris neslepia, kad nors tvarumu domisi jau seniai, o gamina daug, pati nustebo sužinojusi, kiek daug galima pagaminti iš likučių.
„Tarkime, netgi brokolio kotą, kurį visi dažniausiai išmeta, gali lygiai taip pat supjaustyti ir kepti ar virti. Kad gali, jei nesuvalgė šeima sriubos, ir žinai, kad visi rytoj žiūrės ir sakys, kad vėl ta pati sriuba, nenori, gali ją užšaldyti ir pasiūlyti vėliau“, – dalinasi Ž.Vaškytė-Lubienė.
