Pasak G.Sakalauskienės, iš pradžių jų ūkyje buvo auginamos tik uogos: juodieji serbentai ir avietės. Ilgainiui, uogų asortimentas prasiplėtė – pradėtos auginti braškės, gervuogės, šaltalankiai, kitokios uogos, buvo įrengtas uogų perdirbimo cechas, o jame pradėtos gaminti įvairios uogienės, uogų sultys. „Mūsų ūkis jau kelerius metus priklauso žemės ūkio kooperatinei bendrovei BIO LEUA. Bendrovei nusprendus dalyvauti projekte, kurio tikslas tiekti ekologišką produkciją Lietuvos pradinio ugdymo bei ikimokyklinėms įstaigoms, o Ukmergės regiono darželiams pirmiesiems tapus šio projekto dalyviais, supratome, kad savo asortimentą turime dar labiau praplėsti. Vaikams reikėjo patiekti ne tik uogų, bet ir daržovių, tad pradėjome auginti pomidorus, agurkus, kopūstus“, – pasakoja G.Sakalauskienė. Pašnekovė priduria, kad visa jos ūkio produkcija, tiek uogos, tiek daržovės, tiek jų perdirbimas yra 100 procentų ekologiškas.
– Kaip atpažinti ekologiškas daržoves, vaisius ar uogas? Juolab, kad vizualių skirtumų tarp ekologiškų ir užaugintų įprastai nėra?
– Pirmiausia reikėtų žinoti tai, kad ekologišku maisto produktu bus laikomas tik toks produktas, kuris yra pagamintas laikantis Europos Sąjungos ir nacionalinių ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Norint gauti ekologiško produkto patvirtinamąjį dokumentą, būtina atitikti reikalavimus nuo lauko iki galutinio vartotojo, ką įvertina nepriklausoma kontrolės įstaiga.
Visa mūsų ūkyje užauginta produkcija yra ženklinama Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu – iš baltų žvaigždučių suformuotu medžio lapu žaliame fone, taip pat Lietuvos nacionaliniu ženklu su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“. Tai reiškia, kad produktai yra sertifikuoti pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus. Vadinamasis „žalio lapo“ simbolis, kuris garantuoja produkto ekologiškumą, yra bendras visoje Europoje ir vartotojui padeda nesusipainioti maisto gaminių ženklinime, nes, kaip ir minėjau aukščiau, kai kurie ant pakuočių esantys ženklai ar užrašai yra nulemti labiau paties gamintojo sugalvotos rinkodaros strategijos, o ne ekologijos.
– Ką reiškia ekologiškai auginti daržoves ir uogas ekologiškai? Koks tai procesas?
– Reikalavimų yra ne vienas. Labai svarbu sėklos. Jos negali būti apdorotos jokia chemija (liaudiškai kalbant, beicuotos). Ekologiškų daržovių sėklų pasiūlos Lietuvoje praktiškai nėra, jas tenka pirkti ir siųstis iš užsienio. Žemės ūkio ministerija yra parengusi sąrašą, iš kokių tiekėjų ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai gali pirkti sėklas be specialaus leidimo. Kitais atvejais, prieš pirkdami neekologiškas sėklas, privalome kreiptis į sertifikavimo įstaigą „Ekoagros“ ir gauti jų leidimą.
Kalbant apie daugiamečius augalus, šiuo atveju, uogas, ekologiškus sodinukus, juos reikia pirkti iš sertifikuotų augintojų, medelynų, bet nebūtinai ekologinių. Ekologinių sertifikuotų medelynų Lietuvoje iš viso nėra, o kitose šalyse irgi labai mažas pasirinkimas. Todėl sodinamąją medžiagą galima pirkti ir neekologišką, tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar pasirinkta veislė yra pakankamai atspari ligoms, kenkėjams, kad ją galima būtų auginti ekologiškai ir gauti derlių.
Ekologiškoms daržovėms ir uogoms auginti nėra naudojami pesticidai ar kiti cheminiai preparatai. Daržovės yra tręšiamos tik natūraliomis trąšomis. Sintetinės trąšos tręšia augalą, kad jis augtų didesnis, duotų didesnį derlių. Tuo tarpu, auginant daržoves ar uogas ekologiškai, tręšiami ne augalai, o žemė, kad būtų derlinga, naši. Labai svarbi sėjomaina arba paprasčiau kalbant periodiška auginamų kultūrų kaita laukuose. Sėjomaina dirvožemiui leidžia „pailsėti“, išlikti sveikam ir derlingam.
Jei daržoves užpuola kenkėjai, juos galime naikinti tik sertifikuotais biologiniais preparatais. Ilgą laiką buvo labai sunku auginti kopūstus, nes juos vis užpuldavo baltukai, kirmėlės sugrauždavo visus kopūstų lapus, o mes negalėjome nieko padaryti. Prieš kelerius metus prasidėjo tikra ekologinė revoliucija biologinių preparatų, apsaugančių daržoves, vaisius ir uogas nuo kenkėjų, srityje – buvo sertifikuota ir leista naudoti ne viena natūrali augalų apsaugos priemonė. Mums tai tapo tikru išsigelbėjimu.
– Kaip ekologinė produkcija sertifikuojama?
– Ūkio priežiūra yra labai griežta ir vyksta visus metus: „Ekoagros“ tikrintojai gali bet kada atvažiuoti, paimti žemės, daržovių mėginius, įvertinti, kaip šios yra sandėliuojamos, perdirbamos ir pan. Savo ruožtu visada labai akylai yra tikrinama ir dokumentacija, kas iš kur ir kada pirkta, studijuojami veiklos žurnalai: kada pasėta, kada tręšta, kada derlius nuimtas.
– Kur galima įsigyti Jūsų daržovių? Ar žmonės noriai perka ekologišką produkciją?
– Kaip ir minėjau, savo daržoves ir uogas tiekiame Ukmergės rajono darželiams. Ir ne tik jiems – paskutiniu metu vaikus ekologiškai pradeda maitinti vis daugiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tad mūsų produkcija yra vežiojama po visą Lietuvą. Mūsų daržovių kauniečiai gali įsigyti kooperatyvo BIO LEUA įkurtoje parduotuvėje „Rupūs miltai“, esančioje Kaune, elektroninėje parduotuvėje www.rupus.lt. Taip pat prekiaujame Vilniuje, Tymo turguje, šeštadieniais veikiančiame ūkininkų turguje prie prekybos centro „Akropolis“, prekybos centre „Panorama“.
Pirkėjų ratas vis plečiasi, tačiau norint žmogų įtikinti pirkti ekologišką prekę, reikia nemažai edukacijos. Paaiškinti, kodėl ji ekologiška, kaip buvo auginama, prižiūrima, koks turi būti jos ženklinimas. Kartais pirkėjai tiesiog susipainioja ir mano, kad pakanka, jog pomidoras ar agurkas užaugintas Lietuvoje, kaime. Tikrai ne.
Kalbant apie ekologiškų daržovių skonį. Jis kitoks. Stipresnis, intensyvesnis, daržovės sultingesnės, aromatingesnės, skalsesnės. Pirkėjai būna taip įpratę prie kietų, „plastikinių“ prekybos centrų daržovių ir uogų, kad būna net suabejoja ar, tarkime, ekologiškas pomidoras geras. Juk jis minkšta luobele. Tada imi ir aiškini, kodėl jis toks.
Žinoma, ekologiška daržovė žymiai greičiau ir supūva, sutyžta, nes ji neapdorota jokia chemija. Kažkada vienas pirkėjas gyrėsi pirkęs obuolių prekybos centre ir atradęs kažkur vieną nuriedėjusį ir nesupuvusį gal po metų. Įsivaizduojate? Taip ir norėjosi paklausti jo, ar bent pabandė įsivaizduoti, kiek chemijos buvo tame obuolyje.
– Ar ekologiškos daržovės brangesnės?
– Iš esmės – taip. Tačiau kainą kartais reguliuoja ir pati rinka, jos dalyvių elgesys. Pavyzdžiui braškių sezono metu, kai šalia tavęs kiti prekiauja irgi braškėmis, tu negali jų pardavinėti dviguba kaina, nes tada niekas iš tavęs tokių brangių uogų tiesiog nepirks.
Projekto rėmėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
