– Ar galima teigti, kad žmonės pradėjo atsakingiau rūšiuoti atliekas? Kaip manote, kas paskatino juos tai daryti?
– Žmonės išties rūšiuoja atsakingiau ir vis daugiau gyventojų taip daro. Nerūšiavimas tampa prasto tono ženklu, didėja gyventojų nepakantumas nerūšiuojantiems, kurie savo neatsakingu elgesiu ne tik teršia aplinką, bet ir visiems padidina atliekų tvarkymo kaštus.
Didžiulę įtaką žmonių elgsenos pokyčiams daro sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas namuose ir nuolat plečiamos galimybės atskirai rinkti įvairių rūšių atliekas, gerinama atliekų tvarkymo infrastruktūra.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pastaraisiais metais itin didelį dėmesį skyrė būtent komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir esamos infrastruktūros pritaikymui maisto ir virtuvės atliekoms apdoroti. Plėsdami infrastruktūrą, pritaikydami ją atskiram maisto ir virtuvės atliekų surinkimui ir apdorojimui, įgyvendinome Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir ARATC lėšomis finansuojamus projektus. Projektai įgyvendinti penkiose Alytaus regiono ir dviejose Kauno regiono savivaldybėse, nes bendrą Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą kuria septynios (Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Prienų rajono, Varėnos rajono) savivaldybės.
– Kodėl apskritai reikėjo šių projektų?
– Aplinkosauginiai reikalavimai tvarkyti atliekas ir jas rūšiuoti griežtėja. Žmonių suvokimas apie atsakomybę už juos supančią aplinką irgi auga. Tad atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir didėjančius reikalavimus, buvo būtina imtis priemonių atliekų tvarkymo sistemai modernizuoti ir plėsti. Tą ir padarėme. Įgyvendindami minėtus projektus, pakeitėme senus stumdomus antžeminius kubinius ir varpelio formos konteinerius moderniais požeminiais arba pusiau požeminiais, įrengdami stacionarias konteinerių aikšteles. Visose šiose aikštelėse įrengtas visas rūšiavimo komplektas, t. y. popieriui, plastikui, stiklui ir po rūšiavimo likusioms mišrioms atliekoms skirti konteineriai, taip pat atsirado maisto atliekoms skirtų konteinerių, dažnai aikštelėse stovi ir atskiri konteineriai drabužiams ir avalynei surinkti. Sodų bendrijose, kur susidaro didžiuliai žaliųjų atliekų kiekiai, pastatyti atskiri konteineriai būtent šioms atliekoms surinkti. Dėl aikštelių su naujais, moderniais konteineriais aplinka atrodo švariau, gyventojai efektyviau rūšiuoja.
– Kiek iš viso buvo įrengta naujų konteinerinių aikštelių?
– Iš viso Alytaus regione naujai įrengta 140 antžeminių, 180 pusiau požeminių ir 6 požeminės konteinerinės aikštelės su rūšiuojamoms atliekoms surinkti skirtais konteineriais. 71 aikštelė buvo rekonstruota. Taip pat buvo įrengtos trys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, o viena esama praplėsta. Individualių namų miestų ir miestelių gyventojams išdalintas 6891 maisto atliekų surinkimo konteineris. Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse įrengta 21 antžeminė, 18 pusiau požeminių ir 43 požeminės konteinerinės aikštelės, 2 aikštelės šiose savivaldybėse buvo rekonstruotos. Maisto atliekoms surinkti šių savivaldybių individualių namų gyventojams pastatyta 1912 konteinerių.
Verta pažymėti ir tai, kad buvome pirmieji šalyje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse dar 2018 metais įrengę daiktų mainų paviljonus, kuriuose gyventojai gali palikti jiems nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti daiktus, pavyzdžiui, drabužius, baldus, indus, patalynę, knygas. ARATC technologijų parke įrengtas pakartotinio naudojimo centras „TikoTiks“.
Žmonės tai įvertino labai palankiai – vieni džiaugiasi, nes turi kur palikti tai, kas jiems nebereikalinga, kiti – galėdami sutaupyti, nes nereikia pirkti naujų daiktų – jų galima pasiimti mainų paviljonuose ar pakartotinio naudojimo centre.
Tai buvo išties pažangus sprendimas, leidžiantis elgtis tvariau, keistis daiktais, mažinti vartojimą ir tausoti aplinką, kurioje gyvename. Beje, daiktų mainų sistema labai pasiteisino ekstremaliomis situacijomis, kai pagalbos prireikia nelaimės ištiktiems žmonėms. Mainams atiduoti daiktai labai pravertė Lietuvą ištikus nelegalių migrantų krizei, taip pat prasidėjus karui Ukrainoje. Pakartotinio naudojimo centras buvo tapęs savotišku pagalbos pabėgėliams filialu: buvo bendradarbiaujama su pagalbą karo pabėgėliams teikiančiomis organizacijomis, informuojama, kokių daiktų jiems reikia, ir žmonės juos nešė: baldus, virtuvės reikmenis, vaikų vežimėlius, drabužius, avalynę ir kitus daiktus, nurodydami, kad tai skirta būtent karo iš namų išvytiems žmonėms.
– Ar tiesa, kad novatoriais buvote ne tik daiktų mainų, bet ir maisto atliekų surinkimo srityje?
– Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pirmasis Lietuvoje pradėjo atskirą maisto atliekų surinkimą iš gyventojų: 2018 metais tokias atliekas pradėjome surinkinėti iš individualių namų gyventojų, po metų maisto atliekų konteineriai pradėti įrenginėti ir prie daugiabučių namų esančiose pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikštelėse.
Visos atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos apdorojamos sausuoju anaerobiniu būdu Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro biologinio apdorojimo įrenginiuose, kurie yra vieni moderniausių Europoje. Per metus juose sutvarkoma daugiau kaip 20 tūkstančių tonų maisto atliekų, iš kurių gaminamos biodujos, elektra, o galutinis produktas – aukštos kokybės kompostas, skirtas dirvožemiui pagerinti.
Per metus ARATC pagamina apie 3 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos – dvigubai daugiau nei reikia visiems įmonės padaliniams, įrenginiams ir technikai.
Kasmet iš gyventojų surenkama vis daugiau išrūšiuotų atliekų ir tai labai džiugina, nes jos nebepatenka į sąvartyną. Pavyzdžiui, per 2022 metais iš gyventojų surinkta 2749,6 tonos maisto atliekų (2021 metais – 2586,76 tonos).
Nerūšiuojant maisto atliekų namų ūkiuose ir jas išmetant kartu su kitomis atliekomis, prarandama energetinių išteklių ir patiriama daug nuostolių tvarkant kitas atliekas, nes maisto ir virtuvės atliekos, patekusios į bet kurių kitų atliekų konteinerius, labai jas užteršia, šios nebetinka tolesniam panaudojimui ar perdirbimui.
– Kaip į įgyvendintus pokyčius reagavo patys gyventojai?
– Prisitaikyti prie pokyčių tikrai reikėjo ir laiko, ir bendravimo, ir švietėjiško darbo. Esame pastebėję, kad pradėję rūšiuoti maisto atliekas žmonės pajunta skirtumą, pamato, kad sumažėja išmetamo maisto ir jau nesiliauja rūšiavę. Tačiau tam, kad pradėtų, reikia nueiti nemenką įtikinėjimo, švietimo ir kontrolės kelią, aiškinant, kad į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ne tik tai, kas nesuvalgyta, bet ir viskas atliekas, kurios susidaro virtuvėje ruošiant maistą – ir popierinius rankšluosčius, popierines servetėles, riebalais ir kitais produktais suteptą popierių, kavos ir arbatos tirščius, kambarinius augalus ir, žinoma, maisto produktų likučius.
Naujos konteinerių aikštelės su pusiau požeminiais ir požeminiais konteineriais taip pat buvo naujovė, prie kurios reikėjo priprasti. Iš pradžių gyventojai skundėsi, kad konteinerių angos esą per mažos, netelpa didelės atliekos, konteineriai greit persipildo. Tačiau tereikėjo pakeisti įpročius: prieš išmetant išlankstyti ar sukarpyti popierines dėžes, kad jos tilptų į konteinerį, atsakingiau rūšiuoti atliekas, kad konteineriai nepersipildytų, ir visi įsitikino, kad ir atliekos į konteinerius telpa, ir vietos juose yra pakankamai, ir daug mažiau atliekų prie konteinerių numetama.
Pažangesnis atliekų tvarkymas į miestus įnešė daugiau tvarkos, labai stipriai pakeitė estetinį jų vaizdą, o tai ypač svarbu, nes regione yra du kurortai – Birštonas ir Druskininkai. Kita vertus, pusiau požeminiai ir požeminiai konteineriai yra gerokai talpesni, taigi juos reikia rečiau aptarnauti. Kitas pranašumas: į požeminius ar pusiau požeminius konteinerius išmestos atliekos atsiduria po žeme, ten vėsu ir taip užkertamas kelias nemaloniems kvapams atsirasti. Be to, į tokius konteinerius nepatenka gyvūnai, juose nesirausia asocialūs asmenys.
Gyventojų požiūriui į kitokį atliekų tvarkymą didžiulę įtaką turi ir kryptingas švietimas. Pakartotinio naudojimo centre esame įrengę specialią edukacinę klasę. Čia vyksta atsakingo vartojimo pamokos ir vaikams, ir suaugusiems, organizuojama virtuali kelionė po atliekų tvarkymo pasaulį – užsidėję virtualios realybės akinius edukacijų lankytojai gali apkeliauti visą mūsų centrą ir pamatyti visus atliekų tvarkymo ir apdorojimo įrenginius, pasitikrinti savo rūšiavimo žinias, kurias galime įvertinti vis geresniu pažymiu.
Viešinimo projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.
