Nors įstatymas sulaukia kritikos, ypač iš ūkininkų, dėl to, kad neva dėl jo bus sumažinti dirbamos žemės plotai ir tuo pačiu gaunamos pajamos, V. Sinkevičius pabrėžia, kad įstatymu tikrai nesiekiama atimti ūkininkų žemių.
Eurokomisaras tai pat akcentuoja, kad įstatymas yra būtinas ne tik gamtai, bet ir įvairiems pramonės sektoriams, mat pasaulio ekonomika yra tiesiogiai priklausoma nuo ekosistemų.
Siekiama atkurti vandens ir sausumos ekosistemas
Šių metų Liepą Europos Parlamentas nedidele balsų persvara priėmė Gamtos atkūrimo įstatymą, kurio tikslas – atkurti ne mažiau nei 20 proc. Europos Sąjungos sausumos ir jūrų ekosistemų iki 2030 m.
Įstatymo iniciatorius V. Sinkevičius pabrėžia, kad jame numatyti teisiškai privalomi biologinės įvairovės ir nualintų ekosistemų, ypač tų, kurios turi didžiausią potencialią surinkti bei kaupti anglies dioksidą, atkūrimo tikslai. Įstatyme akcentuojamas tie vandens, tiek sausumos ekosistemų atkūrimas.
„Miškai, pelkės, pievos – tai ypač svarbios ekosistemos, kurios gali absorbuoti emisijas. Dirvožemio, kuris irgi yra labai svarbus, Gamtos atkūrimo įstatyme taip smarkiai nelietėme, kadangi vėliau pasiūlėme įstatymą, dedikuotą tik dirvožemio apsaugai. Norėjome, kad šio įstatymo lygis būtų toks pat, kaip ir oro bei vandens apsaugos įstatymų“, – paaiškina jis.
Eurokomisaras atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu esančios ekosistemų apsaugos priemonės yra akivaizdžiai nepakankamos.
„Jos dažnai baigiasi konfliktais tarp ekonominių veiklų ir aplinkos apsaugos. Todėl Gamtos atkūrimo įstatymu siūlome, kad ekonominės veiklos galėtų vykti, tačiau atsižvelgiant bendrai į visas ekosistemas“, – teigia V. Sinkevičius.
„Pavyzdžiui, kai kalbame apie miško priežiūrą, mes nedraudžiame miškų kirtimų. Tik pabrėžiame, kad tai turėtų būti daroma visai kitais būdais – ne plynaisiais kirtimais, o selektyviuoju miško tankinimu, kai paliekami vertingiausi medžiai ir daug labiau apsaugomas dirvožemis. Plynieji kirtimai dirvožemį daro kietą ir jis nebeturi galimybių absorbuoti vandens, tai gali baigtis ir nelaimėmis, kai po didesnių liūčių susidaro dideli vandens telkiniai, nuošliaužos“, – priduria jis.
Europos komisijos narys taip pat atkreipia dėmesį, kad diskusija apie klimatą yra daug labiau pažengusi, visuomenėje ji – kur kas geriau suvokta, be to, egzistuoja lengva sistema, kaip skaičiuoti emisijas.
„Bioįvairovės tema plačiajai visuomenei yra labai sudėtinga. (...). Dažnu atveju jos apsauga yra matoma kaip limitavimas, apynasris ekonominėms veikloms. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko tą diskusiją pakeisti ir įrodyti, kad mūsų ekonomika yra tiesiogiai priklausoma nuo ekosistemų. Pasaulio bankas, Europos centrinis bankas, ir, galų gale, Pasaulio ekonomikos forumas yra paskaičiavę, kad daugiau nei pusė pasaulio BVP yra priklausoma nuo ekosistemų. Kai kurie sektoriai yra ypač pažeidžiami, pavyzdžiui, statybų, maisto. Jiems ekosistemų nykimas reikštų labai sudėtingą laikotarpį“, – teigia V. Sinkevičius.
„Su Gamtos atkūrimo įstatymu pavyko parodyti, kad privalome derinti ekonomines veiklas ir ekosistemų būklę. Negalime sakyti, kad, pavyzdžiui, trys tūkstančiai pasodintų medžių yra miškas. Kad jis taptų mišku, jam reikia daug metų. Negalime sakyti ir to, kad plyna kirtavietė, kurioje atsodinti jauni medžiai, yra miško plotas. Įstatymuose dažnu atveju tai ir yra laikoma miško plotu, tačiau tokiu atveju mes kaip ir apgauname save, sakydami, kad miško plotų Europoje daugėja. Labai svarbu žiūrėti į kokybę“, – taip pat pažymi jis.
Po 30 metų – pirmas toks įstatymas ES
Eurokomisaras pabrėžia ir tai, kad Europos Sąjungoje Gamtos atkūrimo įstatymas yra pirmasis po 30 metų įstatymas, susijęs su aplinkosauga, gamta.
Anot jo, įstatymas palies visas ES valstybes, nes jos nuo įstatymo įsigaliojimo per du metus bus įpareigotos sudaryti nacionalinius ekosistemų atkūrimo planus. Vis dėlto V. Sinkevičius pabrėžia, kad tai padaryti šalims narėms bus suteikta daug laisvės.
„Bus įdomu, kaip šis įstatymas atrodys realybėje. Po galutinių balsavimų per artimiausius dvejus metus valstybės narės savo rankose turės daug laisvės parengti atkūrimo planus. Tuomet ir matysime, kokia yra realybė ir kokia iš tiesų yra ambicija. Net neabejoju, kad bus ambicingesnių šalių, bet bus ir mažiau ambicingų“, – teigia EK narys.
Dėl įstatymo labiausiai nuogąstauja ūkininkai
Labiausiai Gamtos atkūrimo įstatymui prieštarauja ūkininkai, sakydami, kad jį priėmus būtų kėsinamasi į privačią nuosavybę.
„Didžiausia baimė visada yra žemė. Kad ir kaip būtų, kaip rašė Markas Tvenas, jos daugiau nebus. Yra tiek, kiek yra. Dirbamos žemės plotai yra riboti ir ūkininkai nuogąstauja, kad šis įstatymas galėtų dar labiau juos sumažinti, kas labai smarkiai paveiktų jų pajamas“, – paaiškina V. Sinkevičius.
„Vis dėlto yra pakankamai ploto, kurį galima sėkmingai atkurti. Tai pirmiausia – pelkės. Įstatyme labiausiai ir yra akcentuojamos tos valstybės, kurios ilgą laiką eksploatavo, pavyzdžiui, durpynus. Pabrėžiame, kad šios ekosistemos pirmiausia ir turėtų būti atkuriamos, jokiu būdu ne žemės plotai, kurie yra dirbami ūkininkų“, – pažymi jis.
Eurokomisaras taip pat atkreipia dėmesį, kad apie Gamtos atkūrimo įstatymą yra sukurta daugybė mitų.
„Tarkime, kad šis įstatymas sustabdys atsinaujinančios energetikos plėtrą, ypač vėjo. Labai džiaugiuosi, kad Vėjo energetikos asociacija išėjo su oficialiu pareiškimu paneigdama visus apie įstatymą ir atsinaujinančią energiją sukurtus mitus“, – dėsto „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
„Daug dėmesio buvo skiriama tam, kad šis įstatymas neva ribos miestų plėtrą. Atvirkščiai – mes esame už tvarią miestų plėtrą, išnaudojant dabartines miestų erdves, jas labiau žalinant, tankinant žaliųjų erdvių plotus ir kt.“, – priduria jis.
Įstatymo ateitis
Prieš dvi savaites dėl šio įstatymo buvo pasiektas preliminarus kompromisas vykusiame triloge tarp Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Tarybos.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad pirmiausia sutarta, kad įstatymas galėtų „eiti“ į pagrindinį priėmimą. Lapkričio pabaigoje įstatymo laukia ES Tarybos posėdis, o gruodį – balsavimas Europos Parlamente.
Trilogo metu, anot jo, daug dėmesio skirta ir nuogąstavimams dėl žemės ūkio.
Vis dėlto eurokomisaras pabrėžia, kad po trilogo esminiai įstatymo principai išliko tokie patys.
„Pats principas atkurti 20 proc. ekosistemų išliko. Taip pat svarbiausia, kad liko pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos matuosime atkūrimą – pelkių atkūrimas, miškų priežiūra ir kt.“, – patikslina jis.
Trilogo metu taip pat pavyko išvengti, kaip V. Sinkevičius sako, radikalių diskusijų ir reikalavimų, kad gamtos atkūrimas vyktų tik „Natura 2000“ teritorijose.
„Aišku, tai yra absurdas. Jeigu nesugebame turėti geros būklės saugomų teritorijų ekosistemų ir reikia extra pastangų jas apsaugoti, tai parodo, kad ir Saugomų teritorijų, buveinių įstatymas neveikia arba šalių narių nėra įgyvendinamas“, – teigia jis.
„Džiaugiuosi, kad mums pavyko užtikrinti, jog tai nebūtų sukoncentruota tik į „Natura 2000“, teritorijas. Labai svarbu, kad tai lies bendrai visas ekosistemas“, – apibendrina jis.
V. Sinkevičius sako norįs tikėti, kad po dviejų metų valstybių narių darbo išvysime ambicingus atkūrimo planus, kuriuos palaikys ir žemės ūkio, ir miškininkystės, ir žvejybos sektoriai.
„Siekiant pasaulinio susitarimo COP15 Montrealyje , ES buvo ta, kuri rodė didžiausias ambicijas. Manau, kad mums pavyko, bet dabar mūsų partneriai laukia veiksmų, kad tos ambicijos taptų veiksmais. Visuomet Europos Parlamente pabrėžiu, kad šis įstatymas yra ne tik apie ekosistemas, bet ir apie mūsų kredibilumą pasaulyje“, – sako eurokomisaras.
„Iš tiesų, įrodysime ne tik sau Europoje, bet ir pasauliui, kad išlaikome lyderystę šiuo klausimu“, – priduria jis.
Apdovanojimą laiko ketverių metų darbo įvertinimu
V. Sinkevičius lapkritį buvo apdovanotas prestižiniu Hanso Karlo von Karlovitzo tvarumo apdovanojimu už politinį užmojį ir lyderystę inicijuojant Gamtos atkūrimo įstatymą.
Kaip teigia eurokomisaras, šis apdovanojimas yra pastarųjų ketverių metų darbo įvertinimas.
„Džiaugiuosi, kad tai yra pastebėjimas ir įvertinimas tų nelengvų diskusijų, kurias mes su komanda turėjome, pastaruosius keletą metų“, – teigia jis.
Hanso Karlo von Karlovitzo draugija pripažįsta Gamtos atkūrimo įstatymą kaip esminį elementą ateities tvarumo strategijoje.
Hanso Karlo von Karlovitzo tvarumo apdovanojimas, teikiamas Hanso Karlo von Karlovitzo draugijos, yra svarbus pripažinimas asmenims, kurie prisideda prie tvarumo idėjų sklaidos politikoje ir visuomenėje. Pats Karlovitzas – vienas pirmųjų žmonių, pradėjusių plėtoti ir dalintis tvarumo idėjomis. Tarp buvusių laimėtojų ir EK prezidentė Ursula von der Leyen, aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg ir antropologė Jane Goodall.
