Pagrinde tai yra dėl to, kad jie dažniau gyvena mažesniuose namų ūkiuose, o vartojimas yra sutelktas į daug anglies dioksido išskiriančius poreikius, pavyzdžiui, namų šildymą ar elektros energiją. Todėl kalbama, kad ateinančiu laikotarpiu, bus vis svarbiau skirti daugiau dėmesio efektyvaus energijos vartojimo ir ekologiško perėjimo politikos priemones.
„Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjusi „Klimatosūkis“ projekto, skirto didinti jaunimo sąmoningumą klimato kaitos atžvilgiu, komunikacijos specialistė ir koordinatorė Inga Labutytė-Atkočaitienė sako, kad dar viena iš priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus gyventojai tampa mažiau tvarūs – yra manymas, kad jų požiūrio ar įpročių nebeįmanoma pakeisti – trūksta jiems pritaikytų iniciatyvų klimato kaitos švietime.
„Su kolegomis diskutavome, kodėl visos programos tokios yra nukreiptos į jaunimą. Įvairios Europos Komisijos iniciatyvos, kur tu gali dalyvauti, niekada nesako: „senjorai važiuojam į stovyklą kur nors Bulgarijoje“. Tai tarsi toks požiūris, kad vyresnio žmogaus įpročių ir požiūrio nepakeisi“, – kalbėjo „Klimatosūkis“ projekto, komunikacijos specialistė ir koordinatorė Inga Labutytė-Atkočaitienė.
Be to, pašnekovė teigia pastebinti, kad vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiau linkę atsisakyti taršaus transporto.
„Manau, kad ir vyresnioji karta turi tvarių įpročių, bet jiems, matyt, yra sudėtingiau keisti esamus įpročius. Lietuva tikrai turi didelę problemą, kas liečia CO2 dujų išmetimus, tai transportą. Ir lietuviai myli tuos automobilius, ir išlipti iš jų – nelipa.
Manau, kad jaunoji karta naudojasi ir paspirtukais ir nuomos, dalijimosi platformomis – jas greičiau perima ir nori pabandyti. Senoji vis tiek savo seną, gerą, mylimą automobilį naudoja ilgus metus ir nedrįsta tokio didelio pokyčio įgyvendinti“, – teigė I. Labutytė – Atkočaitienė
Yra ko vieniems iš kitų pasimokyti
Nepaisant anksčiau vardintų priežasčių, laidos pašnekovė teigia, kad visgi ir jaunimui yra ko pasimokyti iš vyresnio amžiaus kartos atstovų. Anot jos, jie turi daugiau „daiktų taisymo“ ir „antrinio panaudojimo“ įpročių.
„Aš manau, kad vyresnioji karta moka taisyti daiktus daug geriau, nes nebuvo tokio posakio: „ai, nusipirksiu naują“, taisyti drabužius, išradingai pasidaryti iš to, ką turi namuose, tai – ko dabar labiausiai trūksta. Iš tiesų, dabar viskas paprasta, galima viską rasti parduotuvėse, bet galbūt būtų galima grįžti prie senųjų išminties ir turimą baldą ar daiktą pritaikyti kitai paskirčiai namuose“, – sakė I. Labutytė-Atkočaitienė.
Inga Labutytė-Atkočaitienė teigia, kad kalbėti su jaunimu apie klimato kaitą ir tvarumą taip pat tampa iššūkiu, nes tai yra ilgas procesas, kuriam išlaikyti jaunimo dėmesį tampa sudėtinga.
„Su jaunimu sudėtinga dėl to, kad jie viskuo domisi ir jie čia – Įsitraukia, čia – dingsta. Jiems vieną dieną įdomu, bet kai jau praeina tas kažkoks įvykis ar renginys, tai jau gali rašyti tų laiškų net ir penkis ir nesulaukti atsakymo. Kažkas kitas nuneša jų dėmesį. Tai tuo požiūriu, jaunimas yra trumpai išlaikantis dėmesį ties vienu projektu ir viena veikla“, – pasakojo projekto koordinatorė.
