Ekspertai yra suskaičiavę, kad aukso, reikalingo vienam žiedui pagaminti, galima surinkti iš maždaug 90-ies mobiliųjų telefonų. Geologų duomenimis, iki šiol buvo išgauta daugiau nei 200 tūkst. tonų aukso, o po žeme jos yra likę tik 20 proc. – apie 50 tūkst. tonų. Teigiama, kad 7 proc. aukso atsargų slypi elektronikos atliekose.
Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, elektronikos atliekose slypintis didžiulis potencialas, tinkamai panaudotas, prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo ir žiedinės ekonomikos plėtojimo.
„Pakartotinis aukso panaudojimas tampa vis svarbesnis. Viena didelė papuošalų gamybos kompanija jau kelerius metus stengiasi naudoti kuo daugiau perdirbto aukso ir sidabro ir yra suskaičiavusi, kad toks sprendimas per metus gali padėti sutaupyti 58 tūkst. tonų CO2 emisijų – tiek pat CO2 būtų išmesta, jei 6000 automobilių apvažiuotų aplink žemę.
Tokie pavyzdžiai įrodo, kad tinkamai pasirūpinę atitarnavusiais elektronikos prietaisais ne tik padedame apsaugoti mūsų planetą, bet ir suteikiame antrą gyvenimą brangioms medžiagoms, kurios vėl gali būti panaudotos kurti grožį ir prasmę“, – sako V. Masalienė.
Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų atliekose yra ne tik papuošalams gaminti reikalingo aukso ar sidabro, bet ir daugybė kitų vertingų medžiagų – vario, geležies, ličio, platinos, aliuminio, kobalto ir kitų. Tiesa, čia galima aptikti ir tokių medžiagų, kurios irdamos pasklinda į aplinką ir gali pakenkti gamtai bei žmonėms. Tai – švinas, gyvsidabris, kadmis. Mechaniškai pažeistos baterijų atliekos gali užsidegti, sprogti.
Todėl, pasak V. Masalienės, tinkamai tvarkyti elektronikos atliekas būtina ir dėl savo pačių sveikatos bei saugumo: „Didelė klaida kaupti nebereikalingus ar neveikiančius prietaisus ir taip užkirsti kelią vertingų medžiagų atgavimui. Tačiau tokia pat didžiulė klaida yra išmesti elektronikos atliekas į mišrių atliekų konteinerį ar palikti kur papuola – tokiu būdu ne tik stabdome žiedinę ekonomiką, bet ir teršiame aplinką.“
