Himalajinis lokys (lot. – Ursus thibetanus) – plėšrus meškų genties žinduolis.
Šie lokiai minta beveik viskuo – smulkiais graužikais, kiaušiniais, vabzdžiais, žole, lapais, šakelėmis ir kt. Paplitę Viduriniuosiuose ir Tolimuosiuose rytuose, Himalajų kalnų teritorijoje, Rytų Kinijoje, rytinėje Rusijos dalyje.
Šių meškų kūno ilgis siekia 1,9 m, svoris – iki 200 kg.
Himalajinis lokys ant krūtinės turi skiriamąjį ženklą – V raidės formos balto kailio dėmę.
