Kol kas dar gandrų laukuose yra daug, jie būriuojasi ir maitinasi prieš skrydį. Pagrindinis gandrų grobis – smulkūs stuburiniai ir stambūs bestuburiai gyvūnai. Kai gandrai išskris, lengviau atsipūs ir šių sparnuočiu grobiu esantys ne tik sliekai, vabzdžiai, pelės, gyvatės ar varlės, bet ir maži zuikučiai.
Sužaloti pasiliks
Artėjanti Šv. Baltramiejaus diena rugpjūčio 24-oji – simbolinė, tai gandrų išskridimo metas. Na, o rugsėjo pradžioje daugumoje pasilieka tik sužaloti, tolimam skrydžiui nepasirengę ar ligoti baltieji gandrai, kurie be žmonių pagalbos nesulauktų pavasario. Atėjus rudeniui Lietuvos ornitologų draugija sulaukia gausybės skambučių ir prašymų pasirūpinti neišskridusiais gandrais.
Kasmet Lietuvoje užsilieka daug dėl geros žmonių valios užaugintų gandrų, kurie patys sunkiai surastų kelią į žiemavietes. Todėl didelė tikimybė, kad prie žmonių pripratę gandrai liks klaidžioti po sodybas iki šalčių.
Išskrenda ir vėliau
LOD ornitologė ekspertė Eglė Pakštytė portalui lrytas.lt sakė, jog gandrai būriuotis pradėjo daugiau nei prieš dvi savaites. „Kai kurie Lietuvą paliko ir išskrido žiemoti jau prieš savaitę. Tokie procesai vyksta kasmet, nes vieni paukščiai jauniklius užaugina anksčiau, kiti – vėliau. Vieni neperėjo, kiti išperėjo vėliau“, – sakė ji.
Rugpjūčio 24-oji yra tik apytikrė diena, kai į šiltus kraštus pakyla gandrai. „Poros, kurios vėliau grįžo ir vėliau jauniklius išsivedė, išskris iki rugsėjo pradžios“, – aiškino ornitologė.
Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje, nuo Ugandos iki žemyno pietų. Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda rugpjūčio pabaigoje.
Parengė Šarūnas Meškys
