Penktus metus iš eilės Lietuvoje organizuojamas dugninės meškerės čempionatas šių metų žūklės sezoną uždarė ketvirtuoju varžybų etapu, kuris vyko rugsėjo 5–6 dienomis Birštone. Per metus įvyko keturi varžybų etapai skirtingose vietose: upėse, ežeruose, kanaluose.
Suskaičiavus bendrus 2015 metų rezultatus, nugalėtojais tapo ir pirmas tris vietas pasidalino klubai – „Žvejo tribūna“, „Ant bangos“ ir „Sidabrinis kablys“. Rezultatą lėmė mažiausias baudos taškų skaičius ir sugautų žuvų svoris.
Kibo karšiai ir kuojos
Lietuvos telkiniuose dugnine meškere dažniausiai buvo gaudomi karšiai ir kuojos. Kartais pasitaikydavo ir lydekų, šapalų, meknių ar starkių. Birštone didžiausia ištraukta žuvis buvo 1,3 kg karšis. Ji, kaip ir visos kitos žuvys, po varžybų buvo paleistos atgal į upę.
„Daugiau kaip pusę metų Lietuva troško ir laukė lietaus. Nemunas buvo nusekęs ir žuvys atsitraukusios toliau į didesnes duobes, visiškai kitose vietose. Anksčiau ten svoris per varžybas būdavo iki 15-17 kilogramų per dieną. Šiais metais daugiausiai pagavo tik daugiau nei 10 kg“, – prisiminė „Žvejo tribūnos“ narys Mantas Juknevičius.
Klubo „Fideris“ prezidentas Dmitrij Babenko pasakojo, kad kiekvienai žuviai reikėjo išskirtinio jauko. „Pavyzdžiui, karšiai mėgsta saldumynus, kukurūzų daleles, o kuojoms nepatinka šokoladas ar džiovintos kanapės. Jei rezultatai nedžiugina, dažnai antrą dieną viską keičiame iš esmės“, – kalbėjo D.Babenko.
Vieni žvejai bandė eksperimentuoti ir į pašarą papildomai įdėjo molio, kuris jauką prilaikė vietoje, kad srovė nenuneštų. Kiti pylė kurmiarausio žemių, kad žuvis neprisivalgytų ir ieškotų daugiau maisto.
Prisiminė netikėtas situacijas
Tačiau žūklėje, kaip ir gyvenime – laukė daug netikėtumų. Žvejai prisiminė išskirtines varžybų akimirkas.
„Žvejo tribūnos“ narys M.Juknevičius pasakojo, kaip šiemet Skirvytėje žvejui nukrito žuvis ir jis bandydamas ją pačiupti pats nugarmėjo į vandenį. Kolegos puolė jį traukti. Pasitaikė atvejų, kai žvejams nutrūko užkibusi milžiniška žuvis, o kiti kolegos iš džiaugsmo pradėjo ploti.
„Užmetimo metu dalyviai sugebėjo pataikyti į skrendančią antį ir ją sugauti. Antis skrido, tempė valą, kol nutrūko“, – prisiminęs išskirtinį vaizdą, kalbėjo klubo „Fideris“ prezidentas D.Babenko.
Intensyviai treniruojasi
Pasak varžybų dalyvių, dugninės meškerės čempionate sėkmė mažai ką lemia – gerus rezultatus padeda pasiekti treniruotės. Stengiasi atspėti, kaip sumaišyti tinkamą jauką ir pateikti masalą, kad žuvys kibtų.
„Kai žengi žingsnį į sportą – vyksta intensyvus darbas. Nuolatinės treniruotės, pasiruošimas, geresnių įrankių įsigijimas. Litrais ir kilogramais perkami pašarai ir masalai“, – pasakojo D.Babenko.
Pasak pašnekovo, pasitaikė ir tokių atvejų, kai pirmą kartą varžybose dalyvaujantiems žmonės puikiai sekėsi ir jie laimėjo. Rezultatai priklauso ir nuo vietos, įrankių paruošimo, oro sąlygų ir kitų veiksnių.
Nuolatinės treniruotės ir varžybos liūdina žvejų žmonas, kai tenka išlydėti vyrą ir ilgą laiką jo nematyti. Kai kuriuose šeimose kyla net konfliktinių situacijų.
„Mano žmona žinojo, už ko išteka, tai normaliai reaguoja, kai savaitgalį ją palieku vieną ir išvykstu į varžybas. Kitiems žvejams būna įvairių variantų – grasina skyrybomis ir panašiai“, – šypsodamasis pasakojo M.Juknevičius.
Darbe apie žūklę negalvoja
Dugninę meškerę į rankas ima ir varžybose dalyvauja įvairiausių specialybių atstovai. Dažnai jų darbas būna visiškai nesusijęs su sportine žūkle. D.Babenko ir M.Juknevičiaus gyvenimo pavyzdžiai tai akivaizdžiai rodo.
39 metų D.Babenko jau 20 metų sukasi virtuvėje. Šiuo metu virtuvės šefas komandai vadovauja restorane „Da Antonio“. Anksčiau vyras dirbo „Stiklių“ restorane. Pasak pašnekovo, darbe jis galvoja apie darbą, o varžybose – apie žuvį.
M.Juknevičius taip pat pridūrė, kad jo darbas visiškai nesusijęs su pomėgiu žvejoti. 35 metų vyras dirba statybų sektoriuje. Žvejybai jis atidavė pusę gyvenimo: „Dar vaikščioti nemokėdamas į rankas ėmiau meškerę“, – šyptelėjo pašnekovas.
