Tokių vaizdų rudenį, įsisiūbavus medžioklės sezonui, miškuose nereta. Bet kiaulių maras, tiksinti bomba žemės ūkiui, sukėlė ant kojų Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Ji spaudžia medžiotojus, kad šie išpyškintų daugiau kriuksinčių galimų užkrato nešiotojų ir bulvių ėdikų.
Tačiau medžiokliai atsikirto, kad šernų keliamas pavojus perdėtas, dėl klimato kaitos sunku apskaičiuoti jų gausą ir paplitimo tankį.
VMVT per televiziją viešai prikišo medžiotojams, kad jie per mažai stengiasi sumedžioti šernų, tarp kurių yra kiaulėms mirtinai pavojingo užkrato nešiotojų. Veterinarai net užsiminė, kad planų sumažinti bandas nevykdantiems medžiotojams net reikėtų sustabdyti medžioklės licencijas.
Vienur per daug, kitur – mažai
Bet pasirodė, jog tokių planų dar nėra ir dabar veterinarai su medžiotojais tariasi, kad gal būtų tikslinga nustatyti šernų medžioklės kvotas. VMVT viršininko pavaduotojas Vidmantas Paulauskas portalui lrytas.lt sakė, jog užkirsti kelią kiaulių marui būtų lengviau, jei šernų tankis būtų ne didesnis nei 0,5 šerno kvadratiniame kilometre. Veterinarai norėtų, kad medžiotojų būreliai sumedžiojamų šernų skaičių padidintų maždaug 10–15 proc.
Tačiau norint pasiekti norimą laukinių kiaulių skaičių ir tankį, reikia sužinoti, kiek jų nors maždaug yra dabar ir kokiu tankumu jie paplitę.
O tai padaryti sudėtinga – dėl labai nevienodo šernų paplitimo skirtingose Lietuvos vietose.
„Kėdainių rajone, pavyzdžiui, kur derlingos žemės ir dera bulvių plantacijos, šernų buvo, yra ir bus daugiau negu Varėnos rajone, kur visa Lietuva traukia grybauti. Šernai kankorėžių nemėgsta“, – paaiškino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vicepirmininkas Eugenijus Tijušas.
Nėra žiemos – nėra ir žinių
Išsiaiškinti, kiek apytiksliai Lietuvoje laigo ilgašerių kiaulių su iltimis ir koks jų paplitimo tankis, trukdo ir klimato kaita.
„Jeigu leis klimato sąlygos, žiemą bus pakankamai daug sniego, suskaičiuosime. Bet jei žiema bus tokia besniegė ir šilta kaip pernai, nepavyks“, – sakė E.Tijušas.
Medžiotojai šernus iš medžioklės bokštelių skaičiuoja šaltą ir sniegingą žiemą, kai šie iš tankmių būriais traukia prie ėdžių užkrimsti šieno ir daržovių.
Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininkas Algis Petrauskas sakė, kad tada galima palyginti tiksliai nustatyti bandų skaičių.
„Spėjama, kad Lietuvoje yra apie 20 tūkst. šernų, bet tai skaičius, kaip sakoma, iš dangaus žvaigždžių. Pernai dėl šiltos žiemos negalėjome jų suskaičiuoti, bandysime šią žiemą, jei smarkiau pasnigs, nustatyti tikslesnį šernų skaičių“, – kalbėjo A.Petrauskas.
Jis sakė, kad Vilniaus rajono miškai nepasižymi šernų gausa, todėl vilniečiai netolimu spinduliu nuo miesto esančiuose miškuose gali palyginti ramiai grybauti, nebijodami užtaikyti ant sužeisto, taigi agresyvaus, šerno.
2011 metais, kai prie Lietuvos kiaulių maras nebuvo priartėjęs, buvo suskaičiuota apie 50 tūkstančių šernų „lietuvių“.
„Šernų mažėja. Pavyzdžiui, pernai vienas medžiotojų klubas nušovė 70 šernų, šiemet kol kas pavyko sumedžioti tik 9“, – sakė A.Petrauskas.
Marą sustabdys tik šūviai?
LMŽD pirmininko pavaduotojas E.Tijušas tikino, jog medžiotojai kruopščiai seka šernų populiaciją ir šių žvėrių bandos Lietuvoje smarkiai sumažėjusios. Jo manymu, kiaulių maro pavojus pernelyg išpūstas, medžiotojams spaudimą daro kiaulių augintojai, ūkininkai.
„Sumedžiojus šerną visada vežame tikrinti veterinarams. Atvejų, kad būtų nustatytas kiaulių maras, pastaruoju metu pasitaiko nedaug“, – tvirtino medžiotojas.
Kitaip padėtį mato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas V.Paulauskas.
„Net 66 vietose rasti 79 kritę šernai. Manau, kad tai daug. Suprantu, kad medžiotojai būgštauja, jog šernų smarkiai sumažės. Juk medžiotojams svarbu ne kuo daugiau žvėrių išpyškinti, kaip klaidingai kai kurie mano. Medžiotojai ir globoja, prižiūri bandas, šeria žvėris, antraip neturėtų ko medžioti. Deja, nėra kito būdo sustabdyti ar nors sumažinti kiaulių maro plitimą, kaip tik retinti šernų bandas“, – tvirtino veterinaras.
Galvosūkį, kaip užkirsti kelią kiaulių marui ir tuo pat metu neišnaikinti per daug šernų, sprendžia darbo grupė, sudaryta iš medžiotojų, aplinkosaugininkų ir VMVT atstovų.
