Gyvūnai per tą laiką ne tik pagijo, sustiprėjo, bet ir buvo paruošti savarankiškam gyvenimui laisvėje.
Devintasis iš paleidžiamų į laisvę gyvūnų – muziejuje gimęs ruonės Zundos jauniklis. Ruoniukai grįžo į Baltiją jau įprastoje vietoje – pusiaukelėje tarp Smiltynės ir Juodkrantės.
Šiais metais muziejininkai rūpinosi rekordiniu ruonių skaičiumi – į muziejų buvo atgabenta net dešimt išsekusių gyvūnų. Vieno iš jų išgelbėti nepavyko. Dar viena ruoniukė – Rikinė – pasiliks muziejuje iki pavasario. Ji yra guvi rubuilė, tačiau dėl dar neaiškių priežasčių jai nuslinko kailiukas. Specialistai įtaria, kad sutriko medžiagų apykaita. Todėl šiai ruoniukei dar reikia žmonių globos ir priežiūros.
Praeita žiema buvo itin šilta ir Rygos įlanka, kurioje paprastai vaikuojasi daug ruonių, neužšalo. Ruonės paprastai veda vaikus ant ledo, o šiemet turėjo tenkintis pakrante. Pakrantėje gyvūnams nėra taip saugu ir maži ruoniukai, išgąsdinti žmonių ar laukinių gyvūnų, įkrito ar bandė slėptis vandenyje.
Patelės, plaukdamos žuvies, buvo priverstos palikti mažylius be priežiūros ilgesniam laikui. Šiaurės vakarų vėjai atplukdė tiek daug našlaičiais likusių gyvūnėlių prie Lietuvos krantų. Tokių rastinukų buvo net 15. Jūrų muziejus visų sutalpinti nesugebėjo, nes vyksta pastato, kuriame yra ir ruoniams skirti baseinai, rekonstrukcija. Dalis gyvūnų buvo iškelta į greta esančią Žuvininkystės tyrimų laboratoriją.
Į muziejininkų rankas patekę gyvūnai buvo labai išsekę, netekę skysčių, keletą savaičių badavę, beveik visi – kirų sužeistomis akimis, pūliuojančiais plaukmenimis. Svėrė jie apie 13 kg – mažiau nei ką tik gimę. Visi jie buvo gydomi antibiotikais, stiprinami vitaminais.
Rastinukais besirūpinantis Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas suteikia jiems vardus pagal radimo vietą arba radimo laiką: Kovukas, Balandukas, Tydekas, Šaipė, Rekinė, Bumbulis, Šiaurys, Vakarė, Pietys ir muziejuje gimęs ... Šposas. Mat ruonė Zunda apsivaikavo labai netikėtai.
Jau dvidešimt ketveri metai Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruonius. Atvežami gyvūnėliai dažnai būna leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje muziejaus laboratorijoje į gyvenimą jau sugrąžintas 31 nelaimėlis. O Baltijos jūrai grąžintas net 41 gyvūnas (dalis jų gimė muziejuje).
Jau keleri metai ruoniais rūpintis muziejininkams padeda Aplinkos ministerija. Šiemet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skyrė 7000 eurų.
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
