Kaune įsikūrusios Gyvūnų globėjų asociacijos ( GGA ) vadovas Vytautas Gustaitis patikino, kad dėl šio Ukmergėje pastebėto gandro iš gyventojų sulaukęs daugiau nei pusšimčio skambučių.
Jis mano, kad tai buvo žmogaus prijaukintas paukštis, turintis žiemojimo vietą, į kurią ir nuskrido.
„Kaip pagauti skraidantį paukštį? Kol jis nenusileidžia ant žemės ir neprašo žmonių pagalbos, to padaryti neįmanoma.
Neseniai gandras vaikščiojo atbraila ant Kauno klinikų stogo. Norėdamas paukščiui padėti, apsaugos darbuotojas buvo užlipęs ant stogo, tačiau jam nieko neišėjo – gandras nuskrido ir po kurio laiko buvo pastebėtas bevaikščiojantis jau ant prekybos centro „Molas“ stogo“, -- kalbėjo V.Gustaitis.
Pasak jo, žmogaus pagalbos ir globos reikia ligotiems, sužeistiems, paliegusiems paukščiams. Radę ar pastebėję tokį paukštį ar laukinį gyvūną, žmonės turėtų paskambinti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.
Šio centro operatoriai informaciją turėtų perduoti GGA. Ši tarnyba iškart sureaguoja ir atvyksta į vietą, kada sparnuotis ar laukinis gyvūnas yra sužeistas ar, pavyzdžiui, įšalęs lede.
Tai vienur, tai kitur pasirodančių žmogaus prijaukintų gandrų GGA atstovai negaudo, nes tam Aplinkos ministerija neskiria lėšų.
„Baltieji gandrai Lietuvoje nėra įtraukti į „šventųjų sąrašą“ – Raudonąją knygą. Mes jų nestokojame. Yra paskaičiuota, kad šalyje peri net 13 tūkstančių gandrų porų ir jų populiacija yra didžiausia pagal teritorijos dydį.
Žiemoti neišskridę gandrai – dažniausiai būna pamestinukai, savo tėvų, dėl jiems vieniems žinomų priežasčių, iš lizdų išmesti ir žmogaus rasti bei užauginti.
Mes neatsisakome tokio priklydusio gandro paimti, jei žmonės jį mums atveža patys. Visi tokie gandrai gauna pastogę Klaipėdos rajone esančiuose Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namuose“, -- sakė V.Gustaitis.
Ten šiuo metu glaudžiasi aštuoni niekur žiemoti neišskridę gandrai, atvežti iš įvairių šalies vietovių.
Jono, Joniškio, Dovilo, Mažeikio, Plungiaus, Radailio, Studento ir Skuodžio vardais pavadinti gandrai čia sulauks pavasario ir tie, kurie yra sveiki, bus paleisti į gamtą.
„Iš viso turėjome jų dešimt. Du gandrus prieš prasidendant šalčiams priglaudė vietos ūkininkai, turintys šiems paukščiams geras laikymo sąlygas bei maisto“, – sakė Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Pasak jos, gandrus išlaikyti padeda tik geranoriški žmonės, atvežantys jiems maisto. Gandras – mėsėdis gyvūnas, per dieną jam reikia gauti apie 600 gramų mėsos arba žuvies.
„Dabar, stipriau paspaudus šaltukui, šie paukščiai yra priversti žiūrėti mirčiai į akis. Reikėtų jais pasirūpinti ir jiems padėti. Gandrus labiau gąsdina ne pats šaltis, o maisto stoka – jie neranda sau lesalo.
Sveiko gandro dar niekas nėra pagavęs. Jei jis šiuo metu skraido, vadinasi, turi kur žiemoti ir yra išleistas pamankštinti sparnų. Jis apsuka ratą ir vėl nusileidžia ten, kur gauna maisto.
Paukščiui reikia pagalbos, jei jis yra ant žemės, atrodo vangus, nesipriešina ir leidžia žmogui prieiti prie jo maždaug metro atstumu“, – teigė G.Liutkuvienė.
