Tačiau maisto mieste randa ir kiti žiemoti likę sparnuočiai. Kai kurie kauniečiai plunksnuočių lesalui išleidžia nemažą dalį savo atlyginimo.
Norint paukščiams padėti, o ne pakenkti reikia laikytis kelių taisyklių.
Tęsia giminės tradiciją
Vieno Žaliakalnyje, Minties Rato gatvėje, esančio namo kieme praeiviai pastebi kabančias dvi dailias lesyklas.
Namo formos lesykloje – storas sluoksnis saulėgrąžų. Kitoje – pailgoje vielinėje šėrykloje paukščiams – nemažas kiekis riešutų.
Taip paukščius, atskrendančius į privataus namo kiemą, lepina kaunietė muzikantė Margarita Kamarauskaitė. Moteris pasakojo, kad lesyklas namo kieme kabindavo dar jos senelis, vėliau tėvas. Dabar sparnuočius su malonumu lesina ji pati.
Išleidžia nemažai pinigų
M.Kamarauskaitė prisipažino, kad paukščių stebėjimas ir lesinimas yra jos pomėgis.
Kieme kabo ne tik iš gatvės matomos dvi lesyklos su prabangiu maistu. Kartais moteris greta namo augančioje eglėje pakabina batoną, obuolių, nesūdyto sviesto indą.
Už namo taip pat yra įrengta dar viena lesykla paukščiams – čia jie vaišinami sausainiais. Maisto kaunietė paberia ne tik į ją, bet ir greta ant žemės.
„Kartais, kai žiema ypač arši, kieme paukščius lesinu devyniose vietose. Žiemą mano mylimų paukščių maistui išleidžiu trečdalį atlyginimo“, – atvirai pasakojo muzikantė.
Atskrenda įvairių paukščių
Pripildžiusi lesyklas, M.Kamarauskaitė skuba namo ir pro langus stebi atskrendančius paukščius.
„Grindyse prie langų net duobės atsiradusios nuo stovėjimo“, – pasakojo kaunietė.
Paukščių mylėtoja suskaičiavo, kad į jos kiemą žiemomis atskrenda 12 rūšių paukščiai. Tai dviejų rūšių zylės ir žvirbliai, žaliukės, geniai, bukučiai, kėkštai, kuosos, varnos, kovai ir, žinoma, balandžiai.
Moteris sakė, kad „valgyklą“ paukščiams savo kieme atidaro dar rudens viduryje. Pastebėję tokį rūpinimąsi sparnuočiais, lesyklas savo kiemuose pradėjo kabinti ir kaunietės kaimynai.
Lesyklą pastatė ant kepsninės
Kai kurie kauniečiai, norintys lesalu palepinti paukščius, lesyklų pirkti nesivargina. Jas pagamina iš nereikalingų daiktų. Dažniausiai tai būna plastikiniai buteliai. Galima pamatyti ir į plastikinius tinklinius maišus pridėto pašaro.
Žaliakalnyje, Šviesos gatvėje, gyvenantis kaunietis lesyklą padarė iš paprasčiausios kartono dėžės. Ji pastatyta ant lauke paliktos šašlykinės, ir praeiviams toks derinys kelia šypseną. Tačiau paukščiams tai nesvarbu ir jie mielai lesa jiems paliktus skanėstus.
Sparnuočius kauniečiai lesina ne tik nuosavų namų kiemuose. Savadarbių lesyklų galima pastebėti ir Ąžuolyne.
Vienoje vietoje tiesiog ant kelmo stovi kažkieno rankomis sukalta ir gausiai morkų, obuolių bei kitų gėrybių prikrauta medinė lesykla.
Kitoje vietoje ant ąžuolo pakabintas nedidelis plastikinis kibiras su grūdais.
Greta ant šakos pasmeigtas obuolys ir pakabintas nemažas šviežių lašinių su stora oda gabalas.
Reikia laikytis taisyklių
Ornitologas Rimantas Gaižauskas sakė, kad žiemą paukščiams tikrai turėtume padėti rasti lesalo, tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių.
„Paukščius lesinti reikia tik tada, kai paspaudžia šalčiai. Iki to laiko sveiki migruojantys sparnuočiai mūsų kraštą jau būna palikę. Jei paukščiai pradedami lesinti anksčiau, dalis jų gali neišskristi, pasilikti žiemoti čia, ir tai negerai“, – perspėjo ornitologas. Jei jau paukščius pradėjome lesinti, tai reikia daryti reguliariai kasdien arba bent kas antrą dieną. Paukščiai pripranta prie tų vietų, kur randa pašaro, todėl jo kitose vietose nebeieško. Jei jo įprastoje vietoje neras keturias dienas ar ilgiau, gali žūti.
Sniegui ištirpus lesinti paukščių nebereikia, nes jie maisto jau gali susirasti patys.
„Vandens paukščius reikia šerti tik ten, kur vandens telkiniai neužšąla. Jei jie įjunks ieškoti lesalo ant užšalusių vandens telkinių, gal prišalti ir nukentėti ar žūti“, – sakė ornitologas.
Paukščiams tinka įvairios kruopos, sėklos, vaisiai, daržovės. Svarbu, kad maistas nebūtų pasūdytas. Sparnuočius šerti galima tik balta duona.
Žiemoja daugiausia vandens sparnuočių
Lietuvos ornitologų draugijos nariai sausio viduryje penktus metus iš eilės skaičiavo Kaune žiemojančius vandens paukščius.
Savanoriai stebėjo neužšalusį Nemuną nuo A.Brazausko hidroakumuliacinės elektrinės iki Č.Radzinausko tilto. Taip pat Neries atkarpą nuo Kleboniškio miško iki Nemuno ir Neries santakos.
Kauniečiai suskaičiavo, kad mieste liko žiemoti 15 tūkstančių 157 vandens paukščiai. Daugiausia tai didžiosios antys. Jų pastebėjo 7 tūkstančius 259. Klikuolių ančių buvo 4 tūkstančiai 373.
Gulbių nebylių – 618, didžiųjų dančiasnapių – 500. Gulbių giesmininkių – 72 ir vieną mažąją gulbę.
Nemunas ties Kaunu jau ne vienus metus yra viena didžiausių Lietuvoje vandens paukščių žiemaviečių.
