Kai orai atšils, Zoologijos sodo lankytojai galės pamatyti gruodžio 16 dieną pasaulį išvydusį lamų jauniklį Debesėlį. Jis ypatingas dėl neįprastos kailio spalvos. Lamų patinėlis – pilkai melsvas. Tai – retas reiškinys.
Sode gyvena ne tik šis išskirtinis gyvūnas. Iš savo gentainių išsiskiria ir violetinė banguotoji papūga, juodagalvis kapucinas, turintis oranžinės spalvos kailį, bei kiti neįprastų spalvų gyvūnai.
Sodo darbuotojai sakė, kad keistos spalvos atsiranda dėl genetinės mutacijos.
Nustebino jauniklio kailis
Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas kartkartėmis vis pasipildo gyvūnais, turinčiais neįprastų spalvų kailį, plunksnas ar žvynus.
Jauniausias sodo gyventojas lamos patinas Debesėlis nustebino net daug mačiusius darbuotojus. Jauniklio kailis – pilkai melsvas.
Zoologijos sodo atstovė Neringa Kirijenkaitė sakė, kad iki šiol Kaune lamos su tokio atspalvio kailiu nėra buvę. Neteko apie tokį reiškinį girdėti ir iš kitų šalies lamų augintojų.
„Tai – malonus gamtos pokštas. Susimaišė baltai juodos motinos ir juodo tėvo genai, ir gyvūnas gimė neįprastas. Paprastai lamos būna juodos, baltos arba rudos“, – sakė N.Kirijenkaitė.
Gyvena ugninė beždžionė
Debesėlis – ne vienintelis išskirtinis gyvūnas. Beždžionių voljere gyvena juodagalvių kapucinų šeimyna. Paprastai kapucinų kūnas, galūnės, uodega būna tamsiai rudos ar juodos spalvos. Snukis, kaklas, krūtinė – šviesaus atspalvio. Viršugalvis – juodas tarsi tamsus gobtuvas.
Tačiau vienas sode gyvenantis kapucinas skiriasi nuo gentainių. Beždžionės kailis oranžinis lyg ugnis. Todėl jis pramintas Apelsinu.
Gyvūnas neįprastą kailį turi todėl, kad įvyko genetinė mutacija. Gamtoje Apelsinas neišgyventų, jo nepripažintų ir gentainiai. Tačiau Zoologijos sode gyvūnai visada sotūs, todėl keistuolio giminaičio neskriaudžia.
Apelsinas ypač populiarus tarp lankytojų tapo šiais metais, nes 2016-ieji – Ugninės beždžionės metai.
Roplį praminė Blondinu
Sparnuočių voljeruose gyvena nemažas pulkas banguotųjų papūgų. Jos paprastai būna melsvos, žalios, geltonos. Todėl keistai atrodo tarp jų tupinti violetinės spalvos gentainė.
„Šiam paukščiui išskirtinė spalva netrukdo gyventi, o lankytojai stebisi tokiu nematytu paukščiu bei patys jį nori turėti“, – pasakojo N.Kirijenkaitė.
Genetinės mutacijos neretai nutinka ropliams. Zoologijos sode galima pamatyti leopardinius eublefarus. Šie ropliai būna margi. Tačiau greta sukasi ir vienspalvis gelsvas giminaitis. Jį sodo darbuotojai vadina Blondinu.
Taip pat neįprastų atspalvių išsirito ir kukurūziniai žalčiai. Gamtoje jie būna pilki su rausvomis dėmėmis. Sodo terariume rangosi įvairių rausvų atspalvių žalčiai.
Spalvų mutacija naudojasi veisėjai
Alma Pikūnienė
Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja
„Man teko gilintis į gyvūnų spalvų mutacijos klausimus. Neįprastų spalvų gyvūnai gimsta tada, kai organizme sutrinka melanino gamyba. Tai dažniausiai būdinga ropliams, gyvatėms, žuvims, graužikams. Todėl nesistebėkite, jei lauke pamatysite ne įprastą pilką, bet gelsvo kailio pelę ar pelėną.
Rečiau neįprastų spalvų kailį turi žinduoliai.
Gamtoje tokiems gyvūnams išgyventi sunkiau, jie greičiau žūsta. Taip pat paprastai tokie gyvūnai turi ir didesnių sveikatos bėdų, yra lėtesni.
Tačiau kartais, kai gyvūnams neįprasta jų spalva nekenkia, veisėjai stengiasi ir toliau juos veisti, taip atsiranda nauji gyvūnų porūšiai.“
