Iki balandžio 22 dienos visi Lietuvos gyventojai dar gali balsuoti už patinkantį paukštį. Gamtininkai ir kultūros paveldo specialistai sudarė dvidešimt penkių paukščių sąrašą – į jį pateko ledinė antis, didysis ančiasnapis, uldukas, dirvoninis kalviukas, paprastasis, rudagalvis ir kaspijinis kiras, smiltinukas, baltabruvis nykštukas, margasparnė musinukė, šelmeninė kregždė, juodasis čiurlys ir kiti.
Tačiau beveik trečdalis žmonių balsuoja už didįjį kormoraną. Nuo jo nedaug atsilieka jūrinis erelis.
Išrinkti populiariausią paukštį sumanyta šiemet minint Kuršių nerijos nacionalinio parko 25-metį.
„Labai tikiuosi, kad kormoranas netaps simboliniu nerijos paukščiu, nenoriu net apie tai galvoti. Tikiu, kad žmonės pamąstys apie Kuršių nerijos trapumą ir išskirtinumą. Išrinkime paukštelį, kuris atitinka šitos nepakartojamos vietos dvasią, kuris susijęs su vietine tautosaka, papročiais, minimas dainose. Kad ir varna. Ji istoriškai labai susijusi su Neringa, kažkada jas gaudė tinklais ir iš varnienos gamino skanius patiekalus,nuo seniausių laikų pridaryta daugybė varnų nuotraukų“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Rinkimų tikslas – supažindinti žmones su nerijos paukščių pasauliu. Nacionalinio parko tinklapyje aprašyti visi į sąrašą įtraukti paukščiai, yra jų nuotraukos. Kai kurie žmonės tik perskaitę aprašus sužinojo, kad, sakykime, virš marių skraido ir keltus lydi ne žuvėdros, o kirai, kurių yra net trijų rūšių. O kai spaudoje pasirodė rašinių apie sparčiai nykstančią urvinę antį, staiga imta balsuoti už ją.
O su kormoranų atplūdžiu kovojama jau ne vienerius metus. Ir šiemet specialiais pirotechnikos įrenginiais Juodkratėje jau keliamas triukšmas, kad jo išsigandę paukščiai sengirėje nesuktų lizdų.
Didžioji kova su kormoranais prasidės po savaitės. Tuomet garsiniais signalais paukščiai bus vaikomi nuo lizdų, kad atvėstų juose sudėti kiaušiniai ir neišsiristų palikuoniai.
Manoma, kad Juodkrantėje gyvena maždaug pusketvirto tūkstančio porų šių paukščių. Kitą savaitę šis skaičius bus patikslintas – specialistai atvyks skaičiuoti kormoranų. Siekiama koloniją sumažinti iki 2 – 2,5 tūkstančio.
Kormoranams – daug dėmesio
Kažin ar kiti Lietuvoje gyvenantys paukščiai pastaruoju metu sulaukė tiek daug dėmesio kaip didieji kormoranai – dėl jų nuolatos ginčijasi valdininkai ir aplinkosaugininkai, juos keikia žvejai, prieš jų naikinimą galvas guldo ornitologai, apie juos susukti pažintiniai ir mokslo populiarinimo filmai.
Jau dešimt metų kormoranai baidomi nuo lizdų įvairiausiais būdais – vandenilio dujų pripildytais dujų balionais, vėliavėlėmis, kaliausėmis, šaudomomis petardomis, tarškalais, veidrodiniais siluetais, ultragarsu, kormoranų pavojaus balsą imituojančiais garso įrašais ir kitokiais triukšmais.
Juodkrantiškiai širsta, esą dėl šių ėdrūnų ne tik baigia sunykti sengirė, bet greitai nebeliks žuvų Kuršių mariose. Žvejai tikina, kad per sezoną kormoranai suryja 300 tonų žuvų.
Kurorto gyventojams gėda prieš svečius, kai jie išvysta nuniokotą sengirę ir apdergtą kelią – balkšvomis paukščių išmatomis padengtos pušys ir krūmynai džiūsta, nukenčia ir miško paklotė.
Ne vienam atrodo, kad kormoranų baidymui skiriami pinigai tarsi paleidžiami vėjais. Nuolat pasigirsta siūlymų juos šaudyti.
Tačiau prieš tokius planus iškart piestu stoja ornitologai.
