Pasak muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, vos kelių savaičių ruonių mažyliai rasti itin išsekę: dauguma jų patekdami į muziejų svėrė porą ar trejetą kilogramų mažiau, nei ką tik pasaulį išvydęs jauniklis.
Biologo teigimu, praėjusi žiema vėl buvo šilta, Baltijos jūra neužšalo ir ruonės buvo priverstos vaikuotis ne ant ledo, o pakrantėje.
„O krantas jūrų žinduoliams pavojingas – čia ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės su šunimis vaikšto. Todėl išgąsdinti ruoniukai atsiduria vandenyje, o jūros srovės ir vėjai juos atneša iki mūsų“, – teigė A.Grušas.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.
Per 25 metus Jūrų muziejuje išgelbėta daugiau nei pusę šimto pilkųjų ruonių. Didžioji jų dalis pagydyti grąžinti į Baltijos jūrą.
Aplinkos ministerija Baltijos pilkiesiems ruoniams gydyti ir prižiūrėti kasmet skiria apie 7000 eurų.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
