Jos duomenimis, šiemet suaugusių kraujasiurbių upinių mašalų gausiau buvo aptinkama nuo birželio 12-osios iki 20-osios. Tai, mokslininkų nuomone, sietina su Nemune Baltarusijos teritorijoje išsiritusiais mašalais, kurie į Lietuvą atkeliavo su oro masėmis ir pietryčių vėju. Jų gausumas net netoli viena kitos esančiose teritorijose labai skyrėsi ir svyravo nuo 2 iki 42 mašalų, puolančių žmogų per 10 minučių.
Pernai registruota iki 180 mašalų, puolančių žmogų per 10 min., o 1999 metais – daugiau kaip tūkstantis.
„Kadangi Nemune, Lietuvos teritorijoje, kraujasiurbių upinių mašalų, likusių po preparato panaudojimo, vystymasis jau baigėsi daugiau kaip prieš savaitę, Gamtos tyrimų centras prognozuoja, kad kraujasiurbių upinių mašalų grėsmės Pietryčių Lietuvoje šiemet jau nebėra“, – rašoma ministerijos pranešime.
Mokslininkai stebėjimus ir tyrimus dar tęs iki liepos vidurio.
Mašalų antplūdis šiemet sustabdytas panaudojus biologinį preparatą „VectoBac 12AS“. Jam pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų, o dar 30 tūkst. eurų – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybės.
6,5 tūkst. litrų šio preparato pagal mokslininkų rekomendacijas gegužės 18 dieną, kai kraujasiurbių upinių mašalų lervos buvo pakankamai paaugusios, išpilta į Nemuną ties Varviškėmis Lazdijų rajone.
Po trijų parų, kaip nustatė Gamtos tyrimų centro specialistai, Nemuno atkarpoje nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Merkinės lervų mirtingumas buvo nuo 97,8 iki 100 proc., o po savaitės Nemune ties Alytumi – 96 procentai.
Šiemet preparatas „VectoBac 12AS“ panaudotas po penkerių metų pertraukos.
