Kai kurios jaunos lokės per rują pradėjo gyventi arčiau žmonių, nes tuo periodu geismo apimti lokių patinai siautėja ir žudo jauniklius.
Kitaip tariant, jų motiniškas instinktas, regis, nugali lytinį potraukį.
Kol patelės dėl savo jauniklių kenčia potencialiai pavojingą žmonių kaimynystę, patinai ir toliau stengiasi laikytis labai atokiai nuo žmonių.
„Bendrai lokiai vengia rajonų netoli žmonių“, – sakė Samas Steyaertas iš Norvegijos gamtos mokslų universiteto, vienas iš straipsnio žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ autorių.
„Be to, po rujos jauniklių turinčios patelės pakeičia savo elgesį“ ir vėl ima vengti žmonių, kurie tam tikru nustatytu metų laiku tame miške medžioja lokius.
Rudųjų lokių patinai žudo jauniklius, kad išprovokuotų patelių rujojimą, kuris kitu atveju atsirastų tik joms užauginus savo jauniklius.
Tai reiškia, kad vietoje 18-30 mėnesių laukimo patinai „gali gauti galimybę susiporuoti vos per kelias dienas“, AFP sakė S.Steyaertas.
Tokį elgesio modelį taip pat demonstruoja paukščiai, šikšnosparniai, primatai ir didžiosios katės.
Jis yra įprastas rudiesiems lokiams ir iki trečdalio jauniklių minimame Švedijos miške žūsta sudraskyti klajojančių patinų per kasmetinę rują, kuri tęsiasi nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio.
S.Steyaert su komanda, pasitelkę GPS technologijas, nuo 2005 iki 2012 metų stebėjo 26 jauniklių turinčias pateles. 16 jų sėkmingai išaugino jauniklius, o 10-čiai nepasisekė to padaryti.
„Vidutinis sėkmingai (jauniklius išauginusių) patelių atstumas nuo žmonių gyvenamų vietų buvo maždaug 780 metrų“, – sakė S.Steyaertas.
Patelės, kurioms nepavyko išauginti jauniklių, laikėsi vidutiniškai 1 210 m atstumu nuo žmonių – puse kilometro toliau.
„Sėkmingai (jauniklius išauginusios) motinos buvo labiau linkusios pasinaudoti žmonėmis kaip pridengiamaisiais bendradarbiais, o motinos, kurioms nepavyko, vengė žmonių“, – rašė tyrimo autoriai.
Tarp kitų, ne tokių veiksmingų strategijų buvo bandymai atremti agresorius.
