Portalui lrytas.lt specialistas sakė, kad erelis yra antrų kalendorinių metų amžiaus.
„Šie paukščiai subręsta ir pradeda veistis tik penktaisiais metais, o iki tol klajoja“, – teigė retą mūsų šalyje sparnuotį įamžinęs fotografas.
Karališkieji ereliai veisiasi daugiau pietinėse platumose. Paplitimo arealas – nuo Vengrijos vakaruose per Ukrainą ir Centrinę Aziją iki Rytinės Rusijos.
„Europoje yra retas, todėl griežtai saugomas. Pavyzdžiui, Vengrijoje, perėjimo metu, netoli kiekvieno lizdo stovi žmogus, kad apsaugoti erelių jauniklius nuo pagrobimo. Mat pastarieji yra rytuose yra vertinami sakalininkų“, – tikino ornitologas.
Lietuvoje šis paukštis sutinkamas labai retai. Iš viso fiksuotos 6-ios registracijos.
Paskutiniai trys stebėjimai buvo fiksuoti satelitinių siųstuvų, kuriuos jauniems paukščiams uždėjo Vengrijoje, o ereliai klajodami pasiekė net Lietuvą ir Latviją.
Estijoje karališkasis erelis dar nėra stebėtas.
Tiesa, 1993-94 metais šis erelis buvo matytas dar du kartus Nemuno deltoje, todėl šis stebėjimas tik trečiasis užfiksuotas žmogaus po 22 metų pertraukos.
Tačiau karališkasis erelis Lietuvoje fotografuotas pirmą kartą.
Karališkųjų erelių iškleistų sparnų – apie 2 metrus, kūno ilgis – 75-84 cm. Svoris – nuo 2,5 iki 4,5 kg. Minta smulkiais ir vidutinio dydžio graužikais.
