Tačiau iš už nukirstų ir suguldytų medžių krūvos išnirusi lūšis elgėsi ramiai ir pulti žmonių neketino. „Ji tiesiog pro mus praėjo. Nei šnypštė, nei rodė agresijos. Tačiau dėl saugumo vis vien vaikams liepiau būti automobilyje“, – pasakojo vyras.
Netikėtą vaizdelį išvydę grybautojai spėjo užfiksuoti šį, mūsų miškuose dar retą, gyvūną. Tiesa, nuotraukose ir vaizdo siužete matyti, kad ant lūšies kaklo užsegtas specialus antkaklis.
Kaip portalui lrytas.lt patvirtino lūšių augintojas, gamtininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto doktorantas Petras Adeikis, stebėtis miške pamačius lūšį nereikėtų. „Juk žmonės atėjo į mišką, o ne lūšis į miestą pas žmones. Be to, gyvūnams baisu, kai visi dabar grybauja, uogauja. Jiems nelieka nė vienos ramios vietos“, – sakė specialistas.
Anot jo, sutikus lūšį geriausia pasitraukti ir nelįsti. „Nieko ji nedarys, jei nesikišite“, – perspėjo P.Adeikis.
Didino populiaciją
2011–2013 metais vykdant didžiųjų apuokų ir lūšių veisimo projekto programą į laisvę buvo paleista apie 20 lūšių. Tad dabar lūšių populiacija Lietuvoje jau viršija 100 individų. „Tai yra riba, kai lūšys gali gyventi be žmonių pagalbos ir sėkmingai daugintis“, – tikino P.Adeikis.
L. ir T.Nikolajevų sutikta ir įamžinta lūšis, anot P. Adeikio, yra maždaug 4–5 metų patelė. Iš jos elgesio prie žmonių galima manyti, kad ji turi palikuonių, kuriuos saugo.
„Lūšių stebėjimo įranga veikė pusantrų metų. Faktas, kad ši lūšis liko gyva, liudija sėkmingą nelaisvėje išveisto gyvūno adaptaciją laukinėje gamtoje. Esu gavęs informaciją, kad pernai Kazlų Rūdos miškuose buvo pastebėta dar viena projekto metu paleista lūšis. Ji buvo su dviem jaunikliais. Tai reiškia, kad jos puikiai prisitaikė ir dauginasi“, – sakė P.Adeikis.
Pavojų kelia brakonieriai
Nors lūšis natūralioje gamtoje priešų neturi, didžiulį pavojų kelia brakonieriai ir godūs medžiotojai, kurie nušauna lūšį manydami, kad ji naikina stirnų populiaciją.
„Taip, lūšys susimedžioja kiškių, stirnų, usūrinių šunų, paukščių. Bet 100 lūšių Lietuvoje jokios žalos padaryti negali. Tačiau nesąmoningi medžiotojai ar brakonieriai mano, kad miškas yra jų tvartelis, iš kurio gali parsinešti mėsytės“, – aiškino specialistas.
Paprastoji lūšis – vienintelis Lietuvoje laukinis katininių šeimos atstovas. Kūnas kvadratiškos formos, pritaikytas šuoliuoti, tačiau ilgų atstumų įveikti negali.
Minta smulkiais graužikais, kiškiais, paukščiais, gali pasigauti stirną ar elnio jauniklį. Lapes pjauna kaip savo konkurentes, o su vilkais sugyvena. Tiesa, šerno lūšys nepuola, nes tai – per stiprus ir per didelis grobis. Vienu metu gali suėsti iki 1,5 kg mėsos.
Lūšys užauga iki 30 kg svorio.
Susiporavusios ir susilaukusios palikuonių patelės juos augina vienos. Dažniausiai aptinkamos didesniuose miškuose, mėgsta ramias, miškingas vietas.
Pavieniai individai laikosi didesniuose miškuose, mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
