Sibiro tigrai dar vadinami amūriniais tigrais. Tai stambiausi katinių šeimos plėšrūs žinduoliai. Šie gyvūnai aptinkami Rusijos Primorės regione, šiaurės rytų Kinijoje, Korėjos pusiasalyje.
Kaip rašo portalas „National Geographic“, Sibiro tigrų kiekis šiuo metu yra stabilus ir siekia apie 400-500 individų.
Tiesa, dėl atšiauraus klimato, šie tigrai susiduria su daugiau išgyvenimo iššūkių negu kiti kraujo broliai. Tačiau šiaurėje vešinčiuose miškuose – mažesnis žmonių skaičius ir jų poveikis ekosistemai. Be to, Rusijos medienos pramonė nebėra tokia intensyvi ir pavojinga gyvūnijai, kaip buvo praėjusiais šimtmečiais.
Praėjusį amžių trukusi negailestinga tigrų medžioklė ir masinis miškų kirtimas skaudžiai paveikė didžiųjų kačių populiaciją – išnaikinta apie 3000-5000 Sibiro tigrų.
Šie gyvūnai buvo medžiojami kaip trofėjai arba dėl kūno dalių, kurios buvo naudojamos tradicinėje kinų medicinoje.
Sibiro tigrai gyvena pavieniui ir agresyviai gina savo kvapu pažymėtas teritorijas. Galingi ir nuožmūs plėšrūnai gali nukeliauti ilgus atstumus, kad rastų ir pasigautų ėdesio – elnių, briedžių, lūšių, laukinių ožių, kartais net ir meškų.
Savo auką tigras persekioja ir greitai puola iš pasalos. Užpuolimas dažniausiai būna stiprus ir mirtinas. Alkanas tigras vienu kartu gali suėsti apie 27 kg mėsos.
Nepaisant jų keliamos grėsmės žmonėms, Sibiro tigrai laikosi atokiau nuo žmonių apgyvendintų teritorijų.
Sibiro tigrai sveria apie 300 kg, kai kuriais atvejais ir iki 380 kg. Kūno ilgis – apie 3,3 metro.
Lytinę brandą pasiekia būdami 4-5 metų. Paprastai atveda 2-4 jauniklius, nors kartais gali atvesti ir daugiau.
