Vėliau paaiškėjo, kad nuotekų vamzdžių avarijos Vilniuje metu padaryta žala Neries upei gali siekti 300 tūkst. eurų. Vilniaus RAAD laboratorinių tyrimų duomenimis, į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.
Nuo pat avarijos pradžios aplinkosaugininkai vandens mėginius ėmė ne tik Neryje, bet ir Nemuno žemupyje. Šių vandens telkinių būklė buvo stebima nuolat. Nors iš pradžių nebuvo pastebėta žuvų kritimo atvejų, nei kitų nerimą dėl ekosistemų keliančių požymių, pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos, kuriose užfiksuotos kritusios žuvys.
Politikas kaltina teršalus
Buvęs aplinkos apsaugos viceministras Linas Jonauskas feisbuke paskelbė žinią apie Neries upėje aptiktą nugaišusią lašišą.
„Tai, ko nemato aplinkosauga... Net neabejoju, jog žvejų, žemiau Vilniaus, Neryje rastos nugaišusios lašišos – fekalinės Vilniaus avarijos pasekmė.
Sunku pastebėti kritusias žuvis sėdint kabinetuose, todėl manau, jog siekiant įvertinti tikrąją nelaimės žalą, aplinkosauga turėtų nedelsiant, kol stipriai neatšalo, detaliai išžvalgyti upę.
Nesinori būti blogu pranašu, bet manau, jog reali žala Neries ekosistemai – keletą kartų didesnė nei 300 tūkst. eurų“, – rašė politikas.
Mokslininkas: „Tai pavienis atvejis“
Kaip portalui lrytas.lt sakė Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Virbickas, dalis Baltijos lašišų po neršto natūraliai žūsta. „Jos, migruodamos upėmis, nesimaitina, kinta jų fiziologija, tad neršto periodas joms yra gyvenimo išbandymas. Jų organizmui tai yra didelis stresas“, – teigė mokslininkas.
Anot jo, prieš nerštą buvo fiksuotas milžiniškas licencinės žvejybos aktyvumas, jas gaudė tūkstančiai žmonių. Vieniems atsikabindavo nuo kabliuko, kitiems nutrūkdavo su masalu, jos buvo įvairiai žalojamos. Tad vėliau dėl to galėjo neišgyventi. „Iš vienos nugaišusios lašišos nedrįsčiau teigti, kad tai įvyko dėl per avariją į Nerį nutekėjusių teršalų“, – aiškino T. Virbickas.
Specialisto manymu, jei tai būtų dėl padidėjusio vandens užterštumo, turėtų būti daug daugiau kritusių lašišų ir kitų žuvų, jų jauniklių. „Viena žuvis dar nėra įrodymas“, – sakė jis.
T. Virbickas tikino, kad nuotraukoje užfiksuotas lašišos patinas. „Jis galėjo būti sužalotas kitų patinų, kovojusių dėl patelių prie nerštaviečių. Be to, žuvis negyva, jau pradėjusi irti. Jei tai būtų ką tik pagauta, šviežia žuvis, tuomet būtų galima daryti išvadas“, – aiškino T. Virbickas.
