Ornitologo Gintaro Riaubos tikinimu, prasidėjęs triukšmingas tuoktuvių ritualas dar nereiškia artėjančio pavasario. Nuo šiol klykuolių poros laikysis kartu, bet kada perės – dar nežinia.
Vilniuje klykuolės nėra labai paplitę paukščiai.
G.Riauba beveik neabejoja, kad klykuolės Neryje tikrai gali rasti tinkamo maisto, nes po kanalizacijos vamzdžio avarijos, kai į vandenį pateko didelis kiekis nuotekų, Neries vanduo nepasikeitęs. Šie paukščiai gerai nardo ir minta vandenyje pagautais bestuburiais bei smulkiomis žuvytėmis.
Ornitologo manymu, Mindaugo tiltą, esantį aukščiau trūkusio kanalizacijos vamzdžio vietos, paukščiai pasirinko greičiau atsitiktinai.
Gamtininkai klykuoles vadina artimaisiais migrantais ir tikina, kad toliau nei Lenkija ar Vokietija jos nenuskrenda. Bet labiausiai tikėtina, jog šios klykuolės žiemojo Kauno mariose ar jūros pakrantėje.
Klykuolės mėgsta senus miestų parkus – ten susiranda medžių su didelėmis drevėmis.
Gegužės mėnesį tose drevėse pradeda ristis klykuolių jaunikliai. Pūkuoti padarai krinta iš aukštų drevių žemyn ir atšoka nuo žemės.
Tada juos motina susirenka ir veda prie vandens, o ten pakrantėse šeria vabzdžiais, vandens bestuburiais.
Ką tik išsiritę jaunikliai gali nueiti kelis šimtus metrų.
Neries pakrantėse ties Žirmūnais ir Antakalniu iškelta ir inkilų. Klykuolės mėgsta užimti dančiasnapiams skirtus inkilus.
„Pavasaris ant nosies, jau zylės pradeda giedoti“, – sakė G.Riauba. Jis ragino klausytis zylės giesmės, primenančios varpelį – didin didin.
Jei devynis taktus suskaičiuojate, vadinasi, jau pavasaris.
Ornitologai taip juokais apibūdina zylės nusiteikimus. Devyni taktai reiškia tuoktuvinį elgesį, o trys ar keturi – tik atsargų pabandymą.
Tačiau geriausias pavasario pranašas – vieversys. „Jei dar savaitę pasilaikys tokie šilti giedri orai, kitą savaitę jau girdėsime vieversį“, – sakė G.Riauba.
