Švendrynuose – gulbių lizdai
Vos tik bendrovės „Neringos komunalininkas“ pasamdyti darbininkai ėmėsi valyti nendrėmis apžėlusias Juodkrantės pakrantes, gyventojai sunerimo, puolė aiškinti, kad tokiems darbams pasirinktas netinkamas metas – švendrynuose jau peri gulbės.
Išsikvietę aplinkosaugininkus žmonės pareikalavo stabdyti darbus, kol gulbės išperės savo kiaušinius - esą viską buvo galima padaryti anksčiau, o ne dabar, kai paukščiams reikia šventos ramybės.
Prieš štai tie patys juodkrantiškiai prašė pjauti Kuršių marių pakrantėse išsikerojusius švendrynus, nes juose susikaupęs dumblas ir šiukšlės vasarą kurorto centre skleidžia nemalonius kvapus.
Aplinkos ministro įsakymu paukščių perėjimo laikotarpiu (nuo balandžio 1-osios iki liepos 4-osios) pjauti nendres prie vandens telkinių draudžiama. Išimtis taikoma tik miestų ir gyvenviečių rekreacinėms teritorijoms.
Pakrantėje perės kiti sparnuočiai
„Juodkrantėje nendrės kertamos prie dviratininkų ir pėsčiųjų tako, tad aplinkosaugos reikalavimai nebuvo pažeisti. Tačiau tokius darbus būtina iš anksto derinti su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNPP) direkcija ir kurorto savivaldybe. Pasidomėsime, ar taip buvo padaryta“, - kalbėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Justinas Stančaitis.
Ornitologų teigimu, gulbes mariose prie Juodkrantės pasirodė neseniai – čia jos veda jauniklius tik antrus metus. Kur kas daugiau šių paukščių susitelkia Nidos pakrantėse. Paprastai gulbės kiaušinius peri pusantro mėnesio.
Juodkrantiškiai jau kreipėsi ir Neringos savivaldybę - prašo nekirsti nendrių, palaukti, kol perimvietėse išsiris gulbių jaunikliai. Tačiau švendrynuose kiaušinius deda ne tik gulbes. Kai jos atsives jauniklius, estafetę perims kiti vandens paukščiai - pradės perėti antys ir krakšlės.
„Darbai sustabdyti, svarstome, ką daryti toliau. Nudžiūvusios nendrės šalinamos visose Kuršių nerijos gyvenvietėse. Vasarą jų pjauti nenorime, nes susilauktume gyventojų ir kurorto lankytojų pastabų“, - aiškino Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.
Dėl to, kad gulbės peri miestų ir gyvenviečių rekreacinėse zonose, pasak S.Vaišvilaitės, kalti ir patys žmonės. Vasarą poilsiautojai maitina šiuos paukščius, todėl jie praranda baimės jausmą – peri šalia lankomų vietų.
Kormoranus šaudys kaip antis ?
Juodkrantės sengirėje įsikūrusių didžiųjų kormoranų lizduose jau klega jaunikliai, tačiau šie sparnuočiai Kuršių nerijos gyventojams nerūpi taip, kaip gulbės, gervės, pilkieji garniai, urvinės antys ar jūriniai ereliai.
Anksčiau kormoranai buvo baidomi petardomis, o dabar Aplinkos ministerijos specialistai jau atvirai skelbia jiems karą - aiškina, kad aukštuose medžiuose lizdus sukantys vandens paukščiai bus šaudomi.
Tokiam didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo draustinyje būdui pritaria ne tik Kuršių marias tinklais košiantys vietiniai žvejai, bet ir ir Neringos meras Darius Jasaitis.
„Kiek dar galime kentėti ? Matau vienintelį efektyvų būdą – taikliais šūviais naikinti gražiausius Kuršių nerijos miškus įžūliai dergiančius ir naikinančius sparnuočius", - ne vieną kartą yra pareiškęs kormoranų nemėgstantis D.Jasaitis.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tokius D.Jasaičio ir jo bendraminčių siūlomus kovos su kormoranais metodus vertina kaip žiaurų gamtos budelių nuosprendį, paskelbtą vienintelei paukščių rūšiai visiškai nesigilinant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Ornitologai regi paukščių genocidą
ES direktyvose dėl laukinių paukščių populiacijų reguliavimo aiškiai nurodyta, jog perinčius sparnuočius galima naikinti tuomet, jeigu kyla grėsmė visuomenės sveikatai arba ekonomikai. Ir tai tik tokiu atveju, jeigu nėra kitokių tam tikras problemas sukeliančių paukščių gausą reguliuojančių priemonių.
Žuvimi mintančių paukščių Lietuvoje yra nemažai, tačiau pikčiausiais žmogaus priešais kažkodėl paskelbti tik kormoranai, kurių populiacija Juodkrantėje nesiplečia. Kitose kitose šalies vietovėse šių paukščių lizdų pastaraisiais metais netgi sumažėjo.
„Kormoranus priešais skelbia persipinusių gamtos ekologinių ryšių nesuvokiantys, mokslinių tyrimų rezultatais nesidomintys žvejai ir žuvininkystės tvenkinių savininkai. Daugeliui jų šie paukščiai - verslo konkurentai“, - kalbėjo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis.
Oficialūs aplinkosaugininkų pasisakymai esą didieji kormoranai greitai bus šaudomi ir perimvietėse, kad būtų išsaugotos kitos mažėjančios paukščių rūšys, ornitologams sukėlė tikrą šoką. LOD vadovybė jau kreipėsi valdininkus prašydama nedelsiant stabdyti sumanyto kormoranų genocido planus.
Pasak L.Raudonikio, išimties tvarka būtų galima šaudyti tik virš žuvininkystės ūkių tvenkinių skaidančius kormoranus: “Ten jie neperi, bet kėsinasi į žmogaus sukurtą ekosistemą. Natūraliuose vandens telkiniuose kormoranai ir kiti vandens paukščių jaučiasi kaip savo namuose, nuodėmė šaudyti ten perinčius sparnuočius“.
Tik pasakas seka ir švaisto lėšas
Juodkrantės miškuose vasarą susitelkia apie 3500 kormoranų. Po aktyvių baidymo akcijų, šių sparnuočių kolonija nedidėja. Perimvietėje nudžiuvo keli hektarai reliktinio miško, bet paukščių mylėtojai šaiposi iš tokių praradimų - esą kormoranų gamtai padaryta žala nėra didelė, neprilygsta nuostoliams, kuriuos skaičiuoja Rietavo miškininkai po to, kai upelį patvenkusi bebrų šeimyna.
Profesionalūs ornitologai šiurpsta - didžiųjų kormoranų naikinimo Juodkrantėje ir kitose vietovėse propagandai, neatsižvelgiant į mokslininkų ir visuomeninių organizacijų nuomonę dėl šių paukščių paplitimo ir gausos, naudojamos gamtos puoselėjimo skatinimui numatytos valstybės lėšos. Bet privačių žuvininystės ūkių savininkams kormoranų negana - jau reikalaujama leidimų šaudyti prie tvenkinių varlinėjančius gandrus.
L.Raudonikis stebisi, kad pasirinktas ne konstruktyvus problemų sprendimo kelias: "Toliau neapgalvotai sekamos pasakos apie tariamą kormoranų grėsmę, iš piršto laužtus nuostolius - atkakliai kalamas pleištas tarp blaiviai mąstančių aplinkosaugininkų ir tik apie savo verslo interesus galvojančių, Kuršių marias jau nusiaubusių žvejų bei menamų gamtos mylėtojų“.
LOD nariai siekia, kad aplinkosaugos įstaigų programose numatyti Europos Sąjungos direktyvų neatitinkantys radikalūs sprendimai dėl didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo, kai natūraliuose vandens telkiniuose šaudomi ir perintys, ir neperiantys sparnuočiai, būtų atšauktas.
„Aplinkos ministerija, iki šiol santykinai nemažai lėšų skyrusi kormoranų naikinimo ar baidymo akcijoms, dar nė karto nefinansavo tyrimų, stebėsenos programų, atvirų diskusijų ir objektyvių žinių apie šių vandens paukščių gyvenimą sklaidos viešojoje erdvėje“, - apgailestauja L.Raudonikis.
