Pajūriu vaikščiojusią poilsiautoją nustebino bangų išmestas radinys

 

 Baltijos jūra į krantą netoli Palangos išmetė negyvą ruonį.<br> L. Šaltės nuotr.
 Baltijos jūra į krantą netoli Palangos išmetė negyvą ruonį.<br> L. Šaltės nuotr.
 Baltijos jūra į krantą netoli Palangos išmetė negyvą ruonį.<br> L. Šaltės nuotr.
 Baltijos jūra į krantą netoli Palangos išmetė negyvą ruonį.<br> L. Šaltės nuotr.
 Baltijos jūra į krantą netoli Palangos išmetė negyvą ruonį.<br> L. Šaltės nuotr.
 Baltijos jūra į krantą netoli Palangos išmetė negyvą ruonį.<br> L. Šaltės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 7, 2017, 3:39 PM, atnaujinta Jul 7, 2017, 4:21 PM

Ketvirtadienį, maždaug 6 km į pietus nuo Palangos tilto, Plazės gamtinio rezervato teritorijoje, aptiktas į krantą išmestas pilkasis Baltijos ruonis. Aplinkosaugininkai teigia, kad tai jau 27-as į krantą jūros išmestas ruonis šiais metais. Anot ruonį radusių žmonių, gyvūnas dar nebuvo pradėjęs stipriai irti, neskleidė jokio kvapo. 

„Gyvūnas šiek tiek apkapotas, gal buvo susižeidęs. Tikriausiai jūra jį išmetė per praūžusią audrą. Paplūdimyje jis guli apie parą. Tik keista, kad paukščiams jis neįdomus“, – stebėjosi ruonį aptikusi ir įamžinusi skaitytoja Lina.

 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys tikino, kad šis į krantą išmestas ruonis galėjo žūti dėl natūralių priežasčių. Tačiau neatmetamas ir žmogiškasis įsikišimas.

„Į krantą išmesti ruoniai dažniausiai būna irimo stadijos, todėl tikslią jo žūties priežastį nustatyti yra sudėtinga“, – portalui lrytas.lt sakė A. Kairys. 

Anot jo, žuvęs ruonis, visų pirma, grimzta į dugną ir tik prasidėjus irimo ir puvimo procesams, jis vėl iškyla į paviršių. Tada jūros bangos, srovės ir vėjas jį išmeta į krantą.

Anksčiau vykdytų tyrimų metu į krantą išmestų ruonių kūnuose buvo rasta šautinių žaizdų. 

„Bandėme ieškoti kaltininkų, tačiau žvejų su šautuvais aptikti nepavyko“, – aiškino aplinkosaugininkas. 

Trukdo žvejams

Jo teigimu, pastaruoju metu įtarimo šešėlis dėl pagausėjusių ruonių žūčių krenta komercinės žvejybos atstovams. Kadangi šių ruonių populiacija ėmė didėti, jie vis dažniau pradrasko tinklus, išėda žuvį ir trukdo žvejams. 

„Buvo siųstos užklausos iš kaimyninės Latvijos ir Kaliningrado srities apie nelegalius ruonių medžioklės atvejus. Kol kas jokių atsakymų nesame gavę“,  – teigė pareigūnas.

Tiesa, Švedijoje ruonių populiacijos yra reguliuojama ir dalis šių gyvūnų yra išmedžiojama. Tuo tarpu pas mus Lietuvoje pilkieji Baltijos ruoniai yra saugoma rūšis.  

Populiacija didėja

Pasak aplinkosaugininko, ruonių populiacija Baltijos jūroje didėja, jie daugiausia veisiasi Rygos įlankoje, o į mūsų krantus atkeliauja maitintis. 

Už neteisėtą ruonio sumedžiojimą gresia administracinė atsakomybė – nuo 800 iki 1800 eurų bauda. Be to, tektų atlyginti gamtai padarytą 1285 eurų žalą. 

Į krantą išmestų gyvūnų utilizavimu užsiima gyvūnų globos ir sanitarijos tarnyba „Nuaras“.

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.