Taigi, vakaras saulėtas, oras skaidrus ir mes jau gamtoje. 20 kilometrų nuo Vilniaus, lėtai lėtai judame pamiškės keliuku.
Pirmieji į miško keliuką išlekia padūkti maži jenotų jaunikliai. Mieli, gražūs, linksmi kaip ir visi mažyliai. Jiems galvoje tik išdaigos ir noras, prisikimšti pilvą.
Tėvai visuomet būna arti savo vaikų ir juos prižiūri. Pavyko nufilmuoti, kaip išgirdęs aparato spragsėjimą suaugęs jenotas bandė užsimaskuoti ir netgi įkišo savo nosį į vandenį, kad nesigirdėtų kaip jis šnopuoja ir nuo jo nesklistų kvapas. Mažyliai dar kiek pažaidę nulekia varliauti.
Sovietmečiu usūrinius šunis Lietuvoje užveisė dėl medžioklės, nes buvo manoma, kad jų kailis yra geras. Nors jie yra invazinė rūšis, jų specialiai naikinti nereikėtų. Manau, kad juos reikia palikti savireguliacijai. Tai nėra agresyvi invazinė rūšis.
O pavažiavus vos vieną kilometrą pastebime kurapkų porą. Didžiulis patinas, vasarą gerai įmitęs stebi teritoriją, o slapukė patelė laksto paskui savo patiną, kur jis bepasuktų.
Čia pat dairosi ir didysis erelis rėksnys, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai labai retas, atsargus, perintis mūsų šalyje plėšrus paukštis.
Turime puikią progą pamatyti, kaip pajutusios pavojų, greitai laksto kurapkos. Čia pat, javų lauke kyšo stirnos galva, slampinėja gervės.
Privažiavus miško kirtavietę, pamatome lekiantį briedį. Šiltuoju metų periodu briedžiai būna aktyvūs nuo vakaro iki aušros.
Pavasario ir vasaros laikotarpiu (kovo pab. – liepos pab.) briedžių patinams formuojasi nauji ragai, kurie rujos metu (rugpjūčio – spalio mėn.) tarnauja kaip kovos įrankis. Po rujos ragai yra numetami.
Karštomis dienomis jie ilsisi ir slepiasi nuo kraujasiurbių parazitų.
Na, o privažiavus mišką pasiseka pamatyti vakaro saulutėje besišildantį zuikį. Jis nemato, kad netoliese jį jau stebį jūrinio erelio patelė. Kiškio laimei erelis pasibaido pamatęs automobilį , o mes tyliai laukiame, ką zuikis darys toliau.
Vasarą miško keliukais reiktų važiuoti labai lėtai, nes pasišildyti prieš saulutę išlenda ir daug paukščių jauniklių, kurių daug žūva po automobilių ratais. Matome strazdo giesmininko ir jarubės jauniklius. Na, o mes toliau stebime ilgaausį, kuris taip pat išlenda pasišildyti ir pakramsnoti žolytę prieš miegą ant šilto keliuko.
Linksmiausioji dalis, kad jei automobilyje sėdi tykiai, tai dažnai jaunas zuikis pribėga visiškai prie pat automobilio. O mes turime galimybę jį nufotografuoti iš 5 metrų atstumo.
