Žmonės nepratę galvoti apie save kaip apie gyvūnus. Nors būtent jais mes ir esame – su savo fiziologija, visaėde mityba ir tam tikra ekologine niša. Apie žmogų žinome tiek daug, o štai artimiausi mūsų giminaičiai daugumai net negirdėti. Apie šimpanzes ir gorilas tam tikrą įvaizdį yra sudarę filmai ir knygos, o štai, kiek teko girdėti apie, kartu su šimpanzėmis, mums genetiškai artimiausius, bonobus?
Bonobai (Pan paniscus – lot.) tokie paslaptingi iki šiol išliko dėl kelių priežasčių. Bonobai paplitę tik vienoje pasaulio valstybėje – Demokratinėje Kongo Respublikoje Afrikoje, kur gamtinius tyrimus apsunkina politinė situacija – bonobų stebėjimus, prasidėjusius XX a. 7 – ajame dešimtmetyje, nutraukė piletinis karas, oficialiai trukęs 1996 – 2003 m.
Bonobai gyvena Kongo upės baseine, tai – ne tik antras pagal dydį drėgnasis atogrąžų miškas pasaulyje, bet ir vienas mažiausiai ištyrinėtų. Kadangi jų buveinės yra tankūs ir itin nuošalūs miškai, kurių daugumą pasiekti galima tik valtimi arba lėktuvėliu, iki šiol ištirta tik apie 30 proc. jų gyvenamojo arealo. Bonobai taip pat ir sparčiai nyksta – pagal tarptautinę Raudonąją knygą, jie yra „prie išnykimo ribos“. Manoma, kad laisvėje jų likę 10 – 20 tūkst. ir nuolat mažėja. Bonobai kenčia nuo brokonieriavimo, buveinių naikinimo, įtaką daro ir neramumai Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Kongo DR vis dar labiausiai paplitusi lydiminė žemdirbystė padegant žemę, vis daugiau įtakos daro ir industrinė žemdirbystė, kuri reikalauja didžiulių žemės plotų, dažnai drėgnųjų atogražų miškų sąskaita. Visgi didžiausia grėsmė yra nelegali bonobų medžioklė mėsai, kuri turi didelę paklausą. Savo išvaizda bonobai primena šimpanzes, bet yra mažesni ir tamsesni – juodais veidukais ir rausvomis lūpomis, be to lengviau vaikšto dvejomis kojomis. Nors genetiškai jie kartu su šimpanzėmis yra artimiausi žmogui (apie 98,7 proc. jų genetinės medžiagos – DNR – sutampa su žmogaus), bet 2017 m. tyrimais bonobų raumenų sistema geriau anatomiškai atspindi žmogaus protėvius nei šimpanzių, taigi šiuo atžvilgiu bonobai mums yra „artimiausi giminaičiai“.
Vis tik įdomiausias bonobų bruožas yra jų gyvenimo būdas. Hipiais ir „gėlių vaikais“ kartais vadinami primatai gyvena daugiausiai taikų ir fizinių malonumų kupiną gyvenimą. Bonobų visuomenėje šeimininkauja moterys. Jos ne tik renkasi joms patikusius patinėlius (ir, beje, yra pakankamai išrankaus skonio), bet kartu susivienijusios kontroliuoja maisto atsargas ir dominuoja prieš patinus. O visi klausimai sprendžiami seksu. Dėl to, kad patinams nereikia varžytis dėl vienos patelės dėmesio, agresijos gerokai sumažėja. Tokiu būdu sprendžiama ir socialinė įtampa, stresas ar susidūrimas su nepažįstama situacija.
Taip pat, bonobai nenustoja žaisti net suaugę. Kitaip nei šimpanzės, kurios pasikeičia brendimo metu ir žaisti nebėra linkusios, bonobai, šia prasme, niekada neužauga. Tai dar vienas jų prisitaikymas išvengti konfliktų – žaidžiant išbandomos psichologinės ribos. Be to, atlikus ekpsperimentą išsiaiškinta, kad bonobai linkę dalintis ir užjausti. Uždarius vieną bonobą su maistu, jis skuba dureles atidaryti ir pasidalinti maistu su už durų likusiu bonobu. Tai skatina susimąstyti ir apie Č. Darvino konkurencinę kovą ir stipriųjų išlikimą, nes, panašu, kad bonobų visuomenė grįsta taika ir pagalba vienas kitam.
Šimpanzės, tuo tarpu, nors filmuose yra kuriamas jų linksmų ir draugiškų įvaizdis, pasižymi žiaurumu: pastebėta, kad jos žudo kitus primatus, atsiskyrusias šimpanzes, pastebėti net kelerius metus trunkantys kruvini karai tarp šimpanzių būrių. Apie to priežastis mokslininkai tebediskutuoja, bet yra hipotezių, kad šimpanzės ir žmonės yra genetiškai linkę į mirtinus žiaurumus. Taigi, artima bonobų giminystė mums turėtų būti gera žinia, teikianti vilties.
Nepaisant sunkios situacijos Kongo Demokratinėje Respublikoje, yra aplinkosauginių organizacijų, besistengiančių kuo daugiau sužinoti ir išsaugoti bonobus. „Bonobo Conservation Initiative (BCI)“ yra vienintelė tarptautinė organizacija skirta vien bonobų ir jų buveinių apsaugai. Bendradarbiaujant su vietiniais partneriais Kongo DR, organizacija vykdo tokias veiklas kaip buveinių apsauga, miško atkūrimas, saugomų teritorijų steigimas, visuomenės švietimas, bonobų apskaita, našlaičių bonobų auginimas pagalbos centruose, darbo vietų vietiniams kūrimas, tvarios žemdirbystės mokymas, bedradarbiavimas su valdžios institucijomis siekiant užtikrinti prieš brokonieriavimą nukreiptų įstatymų vykdymą.
„Bonobo Conservation Initiative (BCI)“: https://www.bonobo.org
