Dėl klimato kaitos išsiplėtusi ledo danga Antarktidoje esančiose Petrelo salose privertė suaugusius Adelės pingvinus plaukti ieškoti maisto kur kas toliau, negu jie gali. Jauniklius ant kranto palikę tūkstančiai pingvinų savo mažylių grįžę gyvų neberado – jaunikliai nugaišo iš bado, – pranešė tarptautinė gamtos išsaugojimo organizacija WWF.
Prancūzų mokslininkai jau kuris laikas tiria Adelės žemėje esančias Petrelo salas netoli Antarktidos krantų. Čia nuolatos gyvena apie 18 tūkst. Adelės pingvinų porų.
Šiais metais salose apsilankę mokslininkai suskaičiavo pingvinus ir pateikė siaubingą faktą – visoje kolonijoje teišgyveno vos du išsiritę jaunikliai, o teritorijoje rasti tūkstančiai sušalusių kiaušinių ir sniegu apipustytų negyvų pingvinų jauniklių.
„Tai siaubingas radinys, vaizdas buvo klaikus. Ir visiškai ne toks, kokį žmonės yra įpratę įsivaizduoti, galvodami apie pingvinų kolonijas Antarktidoje. Reginys buvo toks, tarsi kino meistras Quentinas Tarantino būtų režisavęs animacinį filmą „Laimingos pėdutės“. Tik tiek, kad kur bepažvelgsi, pakrantėse gulėjo negyvi pingvinai“, – įspūdžiais dalijosi WWF poliarinių programų vadovas Rodas Dawnie.
Prieš ketverius metus toje pačioje vietoje buvo užfiksuotas panašus atvejis. Iš visos pingvinų kolonijos, kurią sudarė 20196 poros, nei vienas pingvinas neišgyveno.
Nors šiltėjant klimatui Antarktidoje vandenį dengiantis ledas sparčiai tirpsta daugelyje vietų, Petrelo salose vyksta priešingi procesai. Dar 2010 metais Mertzo ledyne atskilo didžiulis ledo liežuvis – vandenyne susiformavo milžiniškas, Luksemburgo šalies ploto, ledkalnis.
Tai įvyko apie 250 km nuo Adelės žemės krantų ir sukėlė pokyčius vandenyno srovėse, dėl kurių aplink Petrelo salas vanduo apsitraukė ledu.
Dėl šio proceso suaugę pingvinai turėjo keliauti daugiau, nei jie gali – apie 100 km vien dėl to, kad galėtų vandenyje rasti maisto – dažniausiai krilių.
Tuo tarpu jaunikliai, dar neturintys apsaugos nuo drėgmės ir vėjo, likdavo kolonijose alkani ir laukdavo sugrįžtančių tėvų.
„Šiuo metu vandenį dengiantis ledas plečiasi ir problema yra ta, kad tokie procesai atitolina ledo masyvo pakraštį bei neužšalusį vandenį, t.y. pingvinų maitinimosi vietas. Todėl pingvinams tenka bandyti įveikti gerokai daugiau kilometrų, negu jie gali“, – portalui „The Guardian“ aiškino studijos vadovas Yan Ropert-Coudert iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimo centro.
Anot jo, jei ledas toje vietoje imtų tirpti, tai padėtų pingvinams išgyventi, bet jei ištirptų pernelyg daug, tuomet gali būti sujaukta ekosistema. „Esmė yra ta, kad pingvinai yra ant ledo gyvenančios būtybės, tačiau joms būtinas optimalus vandens ir ledo santykis, kad išgyventų“, – sakė mokslininkas.
Artimiausiu metu Europos Sąjunga kartu su dar 25 valstybėmis tarsis dėl galimybės praplėsti Antarktidos regiono saugomų jūrų teritorijų plotus.
Nors padidėję saugomi plotai ir nesustabdys klimato kaitos bei jos padarinių, toks sprendimas padėtų apsaugoti pingvinus ir kitą gyvūniją nuo didėjančio turizmo ir pramoninės žvejybos.
„Leisdami pramoninę žvejyba tokiose teritorijose, sunaikintume visus krilių resursus, būtinus Adelės pingvinams. Tik turėdamos pakankamai maisto, pingvinų kolonijos galės atsigauti po kelerius metus trukusių populiacijos katastrofų“, – teigė R. Downie.
Parengė Šarūnas Meškys
